top of page

Ricardo Valadas: Didžiausia Lietuvos problema – pigi policija

Europos policijos sąjungų tarybos CESP (Conseil Europeen des syndicats de police ) prezidentas Ricardo Valadas, apsilankęs Lietuvoje, identifikavo pagrindines šalies vidaus reikalų sistemos bėdas. Viena jų, pasak garbaus svečio, yra „pigi policija“, kuriai valdžia neskiria pakankamo dėmesio, nes pareigūnų yra per mažai, jog jų balsai padarytų įtaką rinkimų rezultatams. CESP turi patariamąjį balsą ir gali teikti rekomendacijas pagrindinėms Europos Sąjungos institucijoms.



CESP atstovai prezidentas Ricardo Valadas, generalinis sekretorius Jesus Lira Calvo ir patarėja Irena Ivanovska mūsų šalyje viešėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės kvietimu. Čia jis skaitė pranešimą LPPS iniciatyva LR Seime surengtoje konferencijoje apie policijos ateitį. R. Valadas davė interviu mūsų internetiniam leidiniui.

Daiva Sakalė: Ne visi Lietuvos gyventojai, ypač ne pareigūnai, yra girdėję apie Jūsų vadovaujamą organizaciją. Kadangi turite patarimų, pastabų ir šalies politikams, pristatykite CESP misiją, tikslus.

Ricardo Valadas: CESP organizacija įsteigta 1988 metais, jai priklauso 16 Europos valstybių narių. Pagrindinis CESP tikslas yra analizuoti situaciją Europos valstybių vidaus reikalų sistemose, identifikuoti kiekvienos jų teigiamybes ir problemas, o gerąsias patirtis perduoti šalims, kuriose situacija yra blogesnė.  Iš pradžių koncentravomės į tikslą – senesnės demokratijos šalių patirtį perduoti kitoms Europos valstybėms. Pastaraisiais metais kartu su kolegomis Jesus Lira Calvo ir Irena Ivanovska išleidome analize ir faktais paremtą knygą „Puoselėti pokyčių sėklas“. Šis leidinys, skirtas visiems, kurie siekia gerinti ir palaikyti Europos saugumą, padės atpažinti pagrindines problemas ir iššūkius. Mes pateikėme profesionalią viziją, vertinimą, kaip spręsti svarbiausius klausimus, susijusius su saugumu, teisingumu ir policijos darbo ateitimi Europos policijos sistemoje. Europos svajonė apie lygybę, laisvę ir teisingumą yra pavojuje. Ją apginti nebus įmanoma be palaikymo, greitų sprendimų bei nuoširdaus visų šalių įsipareigojimo. Ir pradėti turime kiekvienas nuo savęs.

Daiva Sakalė: Sakoma, kad visi žmonės tiek pat panašūs, kiek ir skirtingi. Tas pat pasakytina apie valstybes. Tad kokių Lietuvos ir kitų Europos šalių policijos sistemos bendrumų ir skirtumų pastebėjote?

Ricardo Valadas: Atvykęs į Lietuvą, atkreipiau dėmesį, kad pagrindinės problemos (o jos sutampa su LPPS pagrindinėmis veiklos, ginant pareigūnų teises, kryptimis) – žemas darbo užmokestis, socialinio dialogo stoka, nesusikalbėjimas su Vidaus reikalų ministerija, su Policijos departamento vadovybe. Dar viena problema yra gresianti  pensijų reforma. Mūsų leidinyje pateikta nemažai problemų sprendimo būdų ir rekomendacijų, kaip tas problemas pertekti politikams... Lietuvoje  pamatėme, kad LPPS turi ir tam tinkamą personalą, ir teisingos mąstymo bei veiklos kryptys. Todėl manome, kad mūsų organizacijų bendradarbiavimas  galėtų būti abiems pusėms naudingas.

Šiuo metu Europoje pastebima tendencija, kuri prieštarauja pagrindinėms CESP vertybėms: nors visoje Europoje žmonės turėtų turėti vienodas teises, turtingesnės ir įtakingesnės šalys stengiasi spręsti tik savo problemas, atsiriboti nuo kitų, nepadėti; kyla tam tikrų nacionalizmo idėjų ir apraiškų. CESP norėtų būti organizacija, kuri turėtų pakankamai įtakos ir jėgos, kad galėtų spręsti tas problemas, padėti savo  narėms jų šalyse tvarkytis taip, kad iš esmės tos teisės Europoje būtų visiems vienodos. Pareigūnai turi gauti adekvatų ir teisingą darbo užmokestį; turi būti visiškai užtikrintos darbo atlikimui būtinos priemonės ir sąlygos; o baigus tarnybą – socialinės garantijos oriam pragyvenimui.



Daiva Sakalė: Kol turtingosios Europos šalys rūpinasi jų pačių reikalais, Lietuvai taip pat reikia pradėti rūpintis saugumu, ir kuo greičiau. Tada ir mes galėsime dalintis gerąja praktika, neatsilikti nuo kitų šalių. Kokių rekomendacijų pateiktumėte?

Ricardo Valadas: Didžiausia Lietuvos problema yra politikų manymas, kad policija – pigiai išlaikoma. Politikai nevertina tokio dalyko kaip saugumas, kai šalis vis dar saugi, kai visuomenė išsilavinusi ir žino, kaip apsisaugoti. Todėl politikai nejaučia reikalo garantuoti daugiau teisių, geresnį aprūpinimą policijos pareigūnams, nes pastarųjų nėra daug, o tai reiškia, kad balsuodami rinkimuose jie „neatneša“ daug rinkimų eigą galinčių lemti balsų. Ir tai yra problema. Niekas nevertina saugumo, kol šalis yra saugi. Tokį požiūrį reiktų keisti. Ir jis būdingas ne vien Lietuvai. Būtina keisti nuostatą, kad policija turi būti – labai pigi.

Daiva Sakalė:  Dabartinėje  geopolitinėje aplinkoje;  matant, kaip įvairias Europos šalis sukrečia masiniai nusikaltimai, radikalių visuomenės grupių inicijuojami neramumai, manyti, kad tavo šalis yra oazė – pavojinga.

Ricardo Valadas:  Policijos pareigūnai  turi nuolat tobulėti, šviestis, mokytis. Juk jie, vertinant plačiąja prasme policijos misiją, turi užtikrinti žmogaus teises, būti visuomenės dalimi, jos saugumo garantu, gauti daugiau visuomenės paramos. Taip būtų parodyta, kad policija nėra „pigus produktas“. Siaurąja prasme, policijos pareigūnai turi užkardyti ir tirti nusikalstamas veikas. To maža, kad šalis ir visuomenė iš tiesų būtų saugi.

Neturėjau galimybės (konferencijos Seime metu – D.S.) pakalbėti su jūsų šalies vidaus reikalų ministre, nes ji anksti išvyko. O kaip tik norėjau pristatyti ministrei idėją, kad  policija negali būti pigus produktas, ir  policijos pareigūnui mokami 1000 eurų yra maža suma. Tiek mokant, negalima reikalauti iš policininko daugiau nei minimaliai. Būtent – tik nusikalstamų veikų užkardymo ir tyrimo – nieko daugiau. Tačiau policijos funkcijos platesnės. Politikai mąsto, kad pareigūnų balsas nesvarbus per rinkimus, dėl to nereikia į policiją ir investuoti. Jeigu neinvestuojame, tai negalime reikalauti daugiau iš pačios policijos.

Daiva Sakalė: Rinkimai ką tik įvyko, šiai ministrei, kuri jūsų neišklausė, o gal – ateisiančiam kitam ministrui galite dabar išsakyti savo mintis, patarti . Tikimės, perskaitys.  

Ricardo Valadas: Noriu pakalbėti apie jaunus žmones, kaip juos pritraukti į policiją. Štai kokie reikalavimai keliami geram pareigūnui: jis turi būti išsilavinęs, būti empatiškas, gebėti atjausti, kad galėtų padėti kitiems. Jam reikia daugelio geriausių žmogiškųjų savybių. Taip pat jis turi būti lyderis, mokėti komunikuoti, organizuoti; jo turi būti gera sveikata, puikus fizinis pasirengimas ir daugybė kitų savybių. Bet tu negali iš žmogaus tiek reikalauti, kai jam moki taip mažai. Kaip tu gali kviesti jaunus žmones, turinčius šitokių savybių, dirbti policijoje, kai moki tokią mažą algą? Ji nepatraukli. Ir už ją reikalaujama rizikuoti, ginti visuomenę. Jauni žmonės dabar tikisi daugiau nei tiek, kiek jiems siūloma policijoje. Šiuolaikinis jaunas žmogus turi daug lūkesčių. Kad darbas teiktų jam pasitenkinimą, jaunas žmogus turėtų būti įtrauktas į sprendimų priėmimą;  jis turi turėti lankstų grafiką, turėti laisvo laiko sau. CESP organizacijos siekis – kad policijos pareigūnas būtų ne darbas, o taptų tikrąja profesija. Kai iš pradžių sieki profesijos, tampi pareigūnu ir juo būni visą gyvenimą;  gauni orią pensiją. Tai neturi būti darbas iš bėdos. Valstybė turi suvokti, jog darbas turi būti patrauklus, kad domintų jauną žmogų.  Ir jei pakelsi pradinį atlyginimą 100 eurų, tai tarnybos nepadarys patrauklesne. Pradedantis policijos pareigūnas turi turėti karjeros galimybių, o ne tikėtis aklos sėkmės.

CESP tikslas: bendradarbiaujant su Europos Taryba, su Europos Parlamentu, pasiekti, kad visoje Europoje būtų suvienodinti reikalavimai, būtini norint  tapti policijos pareigūnu. CESP sudarančios organizacijos prisidėjo prie rekomendacinio pobūdžio Europos policijos Etikos kodekso sukūrimo, kuriame atsispindi pagrindinės Europos vertybės.

Daiva Sakalė: Minėjote  gerosios praktikos sklaidą ir tai, kad siekiate pažangių šalių patirtį perkelti į tas, kurios kol kas pareigūnų tinkamai neįvertina. Juk kaina, kurią dėl savo darbo sumoka pareigūnai, labai didelė.



Ricardo Valadas:  Portugalijoje, kur aš dirbu Nacionalinėje kriminalinėje policijoje,  fiksuojamas vienas iš didžiausių skyrybų skaičių, lyginant su visa valstybės tarnyba ar visu viešuoju sektoriumi. Juk darbas kriminalinėje policijoje susijęs su saugumo užtikrinimu, antiteroristine veikla, sunkių nusikaltimų tyrimu.

Be skyrybų, pareigūnai už savo darbą „moka“ psichinės sveikatos pablogėjimu – ištinka depresijos, perdegimas. Nei mūsų šalyje, nei  kitur Europoje niekas neskelbia apie nusižudančių pareigūnų skaičių, to nerašo laikraščiai, portalai, slepiama. Kalbant apie psichinę sveikatą, valstybė turi investuoti į pareigūnų apsaugą, savižudybių prevenciją, nes reikia įsivaizduoti, kas policijos pareigūno galvoje, jei jis dirba 35 metus, tirdamas, tarkime, nusikaltimus, susijusius su vaikų išnaudojimu pornografijai. Aš taip pat 20 metų dirbu, tirdamas itin žiaurius nusikaltimus, vaikų pornografijos atvejus. Reikia labai atsakingai pasverti, kokį darbą policijos pareigūnas iki pensijos turi dirbti; suprasti, kad tai nėra tas pat, kaip sėdėti prie stalo, dirbti biure, nesusiduriant su tokiais žiauriais dalykais. Nes iš tiesų, dirbant tokį sudėtingą darbą, psichinė sveikata ir psichinė būklė to policijos pareigūno yra visiškai kitokia. Ir būtent į tai reikia atkreipti ypatingai didelį dėmesį.

Daiva Sakalė:  Kaip vertinate Lietuvos policijos profesinę sąjungą, ką pasakytumėte jos pareigūnams?

Ricardo Valadas:  Atvykau sulaukęs kvietimo iš LPPS pirmininkės Romos Katinienės. Iš Makedonijos profesinės sąjungos kolegų jau buvau gavęs  patikinimą, kad Lietuvoje yra labai labai gerai organizuota policijos pareigūnus ginanti profesinė sąjunga. Tai mane  ir paskatino atvykti. Matau, kaip ši profesinė sąjunga dirba; esu įsitikinęs, kad Lietuvos policijos profesinė sąjunga verta būti CESP organizacijoje. Ir, nors nėra taip paprasta į ją įstoti, nes visi nariai turi tam pritarti, bet pagal tai, ką aš pats matau, tam nebūtų jokių problemų.

Daiva Sakalė: Dėkoju už pokalbį.

Daiva Sakalė

Comentários


Kitos naujienos

bottom of page