Profesinių sąjungų atstovams liepos 8 d. buvo pristatyta koncepcija kaip keisis Lietuvos policija iki 2023 metų.
Kaip pristatymo metu kalbėjo policijos vadovybė, tikimasi, kad po pertvarkų policija bus atvira visuomenei, moderni ir šiuolaikiška. Taip pat teigiama, kad po pertvarkų darbas policijoje bus patrauklesnis.
Jeigu 2021 metais policijoje veikė Profesinio mokymo įstaiga, penkios neteritoriniu principu veikiančios policijos įstaigos, 10 teritoriniu principu veikiančių policijos įstaigų, tai 2023 –aisiais – policija turėtų veikti kaip vienas juridinis asmuo, kuriame bus keturi centralizuoti padaliniai ir 5 teritoriniai padaliniai, keisis ir policijos departamento struktūra.
Š.m. spalį numatoma Administravimo padalinių pertvarka bei Imuniteto centralizavimas, 2022 m. rugpjūtį - Specializuotų policijos padalinių pertvarka, o 2023 m. kovą - Apygardų pertvarka.
Pertvarkų metu bus centralizuojamos specializuotų policijos įstaigų funkcijos Policijos departamento Eismo saugumo ir viešosios tvarkos bei Kriminalinės policijos biuruose, taip pat bus centralizuojamas administravimo (bendrųjų) funkcijų (personalo, buhalterinės apskaitos, turto valdymo, aptarnavimo, viešųjų pirkimų, planavimo, tarptautinio bendradarbiavimo) vykdymas.
Išgryninamos ir standartizuojamos teritorinių policijos veiklos padalinių vykdomos funkcijos ir struktūros, stiprinami policijos veiklos prevencijos, nusikalstamų veikų tyrimo, įskaitant elektroninėje erdvėje, turto tyrimo, analizės ir kontrolės pajėgos.
2022 m. numatytos specializuotų padalinių pertvarkos metu ketinama optimizuoti policijos kriminalistinių tyrimų padalinius ir vietoje 11 šiuo metu veikiančių laboratorijų iki 2022 m. veiklą sukoncentruoti 3 aukštos kokybės ir techninio aprūpinimo laboratorijose. Įgyvendinti pokyčiai tikimasi padės sutrumpinti kriminalistinių tyrimų atlikimo terminus, o šiuo metu nevienodas kriminalistinių tyrimų darbuotojų krūvis šalies mastu išsilygins.
Įvykiai, dėl kurių paslaugas gyventojams galima suteikti nevykstant į įvykio vietą, bus apdorojami bendraujant nuotoliniu būdu, diegiamas procesų robotizavimas.
Pristatant policijos viziją buvo akcentuojama, jog pertvarkos neatitolins policijos nuo žmonių, priešingai bus užtikrinamas vienodas paslaugos teikimo standartas visoje Lietuvoje ir policijos pasiekiamumas.
Įstaigų stambinimas, kurį numatyta baigti 2023 m., ir jų skaičiaus mažėjimas iš esmės neįtakos teritoriją prižiūrinčių padalinių darbo organizavimo, ir toliau išliks už veiklą tam tikroje teritorijoje atsakingų pareigūnų grupės.
Pasirengimas veiklos organizavimui apygardų principu – „Vienas langelis“ administracinių nusižengimų byloms nagrinėti – bus įdiegiamas š.m. rugsėjo 1 d., kai apskrities VPK steigiamas savarankiškas skyrius, kuriam priskiriamos funkcijos visų aps. VPK AN nagrinėjimas tiek rašytinio, tiek žodinio proceso tvarka; atsiliepimų į skundus rengimas ir atstovavimas policijos įstaigai teisme; AN bylų kokybės vertinimas metodinės praktinės pagalbos teikimas policijos pareigūnams, vykdantiems administracinę teiseną; pagal skyriaus darbuotojų poreikius darbas galėtų būti organizuojamas ir nutolusiose darbo vietose.
Didelį dėmesį policija ketina skirti neteisėtai įgyto turto nusikaltimams narplioti, todėl š.m. rugsėjo 1 d. savarankiški Turto tyrimo skyriai bus įsteigti 5 „didžiuosiuose“ aps. VPK (Civilinio turto konfiskavimo įstatymo įgyvendinimas), kuris teikia paramą visiems aps. VPK KP padaliniams. „Mažuosiuose“ aps. VPK funkcijai vykdyti specializuojami atskiri pareigūnai. Perėjus prie veiklos organizavimo „apygardų principu“, Turto tyrimo skyriai funkcijas vykdys apygardos mastu.
Tauragės, Marijampolės, Utenos, Alytaus m. ir (ar) r. PK š.m. lapkričio 8 d. vietoje savarankiškų aps. VPK Veiklos ir Reagavimo skyrių įsteigiamas PK su veiklos ir Reagavimo skyriais. Policijos departamentas teigė, jog funkcijų pobūdis ir apimtis nesikeis, tačiau atsiras už padėtį atitinkamoje savivaldybėje atsakingas padalinys ir todėl ženkliai gerės veiklos koordinavimas prižiūrimoje teritorijoje.
Pertvarkos iniciatoriai mano, kad po pertvarkų policijoje bus sudarytos prielaidos darbo užmokesčio augimui ir motyvacinės sistemos kūrimui, pagerės aprūpinimas darbo priemonėmis, suvienodės tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų darbo krūviai, skaidresnė ir aiškesnė vertikalios ir horizontalios karjeros sistema, o įdiegti pažangūs vadybiniai ir technologiniai sprendimai efektyvinantys darbo laiko sąnaudas. Privalumas ir tai, jog bus sudaromos galimybės dirbti nuotoliniu būdu (gyvenamojoje vietovėje).
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, šiandien pasakyti, kaip vertiname policijos vadovybės planuojamus pokyčius, dar yra sudėtinga.
„Reformos turėtų būti planuojamos, norint išspręsti vienas ar kitas problemas sistemoje, siekiant efektyvumo žmogiškųjų išteklių ir finansų panaudojime. Tai yra tik vizija, kol kas prognozių, paremtų konkrečiais skaičiavimais nėra. Šiame periode atsakymų, kaip bus sutaupytos lėšos darbo užmokesčiui, kurios konkrečiai priemonės kurs motyvacinę sistemą, nėra. Kaip planuojamos pertvarkos leis išspręsti šiuo metu vieną aktualiausių problemų - beveik pusantro tūkstančio reagavimo ir veiklos padalinių pareigūnų trūkumą, lieka neaišku. Kai kurie procesai jau dabar stipriai vėluoja. Kaip pavyzdys Administracinių nusižengimų nagrinėjimo padalinių steigimas AVPK“, - po koncepcijos pristatymo kalbėjo R.Katinienė.
Anot Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės, šiuo metu iš Telšių- Šiaulių apsk. VPK sujungimo vykdomo eksperimento, kaip teigiamą pavyzdį galima būtų įvardinti galimybę efektyviau paskirstyti pajėgas.
„Pavyzdys pandemijos laikotarpiu, susirgus didžiajai daliai Raseinių policijos kolektyvo buvo pasitelktos pajėgos iš Šiaulių, o šiuo metu, dėl darbuotojų trūkumo - Akmenės PK. Kitas pasiteisinęs sprendimas yra įstaigų kriminalinės policijos specializuotų padalinių sujungimas- darbo krūvių suvienodinimas ir profesionalesnis, kokybiškesnis funkcijų atlikimas.
Pastaruoju metu labai dažnai tiek iš politikų, tiek iš bendruomenės sulaukiu klausimo- ar palaikau reformą? Už sklandų, kokybišką, efektyvų policijos sistemos funkcionavimą yra atsakinga ne profesinė sąjunga, o policijos vadovybė. Tačiau mūsų misija yra, kad pokyčių metu būtų užtikrinta tinkama komunikacija, išgirstos pareigūnų nuomonės ir nuotaikos, konstruktyvūs siūlymai, užtikrintos darbuotojų socialinės garantijos ir laikomasi teisės aktų, tame tarpe ir kolektyvinės sutarties. Nepavykę eksperimentai ar pokyčių klaidos, policijos sistemai brangiai kainuoja- tai žmonės- pareigūnai, darbuotojai, jų nusivylimas sistema, lojalumas, pasitraukimas iš tarnybos. Geriausių rezultatų galime pasiekti tik veikdami kartu - vadovybė, bendruomenė, profesinės sąjungos. Didžiausiu iššūkiu išlieka pokyčių valdymas ir komunikacija“, - kalbėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
