top of page

LPPS Centriniame valdymo komitete: policijos pertvarkoms trūksta aiškaus plano, o pareigūnams svarbūs klausimai lieka be atsakymų

prieš 15 minučių
4 min. skaitymo

Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė dalyvavo Policijos departamente vykusiame Centrinio valdymo komiteto (CVK) posėdyje, kuriame LPPS iniciatyva svarstyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskr. VPK) Viešosios tvarkos valdybos pokyčių klausimai. Taip pat pristatyta planuojama operatyvaus valdymo padalinių pertvarka. Vis dėlto po posėdžio LPPS liko daugiau klausimų nei atsakymų – profesinės sąjungos vertinimu, tokio masto pokyčiams trūksta išsamios analizės, aiškaus veiksmų plano ir platesnio Policijos departamento vadovybės požiūrio į galimas pasekmes pareigūnams.



LPPS iniciatyva – trys pareigūnams aktualūs klausimai


Dar lapkričio 4 d. LPPS oficialiu raštu kreipėsi į Policijos departamentą, prašydama CVK svarstyti tris klausimus:

1. Papildomos funkcijos Konvojaus poskyrio pareigūnams. Numatyta pavesti papildomas funkcijas, susijusias su įsiteisėjusių teismo nuosprendžių dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymu ir sprendimais atvesdinti asmenis. LPPS pabrėžė būtinybę įvertinti pareigūnų darbo krūvius, turimus išteklius ir pasirengimą. Siūloma atsisakyti papildomos funkcijos priskyrimo arba pirmiausia atlikti išsamų jos poveikio vertinimą.


2. Pareigybių steigimas Konvojaus poskyryje. Planuojama steigti vieną vyresniojo specialisto ir penkias specialisto pareigybes. LPPS siūlo svarstyti vyriausiųjų specialistų pareigybių steigimą, atsižvelgiant į funkcijų sudėtingumą, atsakomybę ir faktinius tarnybos poreikius.


3. Užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai Prevencijos skyriuje. LPPS kelia klausimą dėl numatyto B1 lygio užsienio kalbos mokėjimo reikalavimo. Profesinės sąjungos pozicija – reikalavimai turi būti pagrįsti konkrečiomis funkcijomis, o pareigūnams, kuriems jie nustatomi naujai, turi būti sudarytos galimybės mokytis ir numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis.


Diskusijoje Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Vladas Sanda taip pat atkreipė dėmesį, kad profesinei veiklai aktualios informacijos galima rasti ne tik anglų, bet ir kitomis užsienio kalbomis, pavyzdžiui, lenkų ar rumunų. Policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko pažymėjo, kad, jos vertinimu, anglų ir vokiečių kalbos yra aktualiausios, o reikalavimai siejami su apskričių veiklos specifika.

Posėdyje taip pat buvo nurodyta, kad daliai pokyčių numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2029 metų.


Operatyvaus valdymo padalinių pertvarka – ar įvertintos visos rizikos?


Antruoju darbotvarkės klausimu Policijos departamento atstovas Mantas Struckas pristatė planuojamą operatyvaus valdymo padalinių (OVP) pertvarką.


Pagal pristatytą modelį numatoma atskirti policijos pajėgų valdymo ir nuotolinio įvykių apdorojimo funkcijas bei pakeisti pareigybių struktūrą.


Penkiuose pajėgas valdančiuose padaliniuose numatomos 166 pareigybės: Vilniuje ir Kaune – po 50, Klaipėdoje – 26, Šiauliuose ir Panevėžyje – po 20. Pajėgų nevaldančių padalinių etatų skaičiaus keisti neplanuojama.


Pokyčių pradžia numatyta 2027 m. vasario 1 d. Tačiau LPPS siūlymui atidėti jų įgyvendinimą Policijos departamento atstovai nepritarė.


LPPS pirmininkė Roma Katinienė kėlė konkrečius klausimus: ar pakaks patyrusių pareigūnų, ar numatyti žmogiškieji ištekliai atitiks realius darbo krūvius, ypač tokioje didelėje apskrityje kaip Kaunas? Ar apskaičiuota, kiek pareigūnų dėl pertvarkos gali nuspręsti palikti tarnybą? Ar parengtas jų pritraukimo ir pakeičiamumo planas?


M. Struckas išreiškė nuomonę, kad pareigūnai turėtų likti dirbti, nes turi sukaupę didelę patirtį, o dalis numatomų funkcijų jiems jau pažįstamos.


Tačiau LPPS pirmininkė pabrėžė, kad skirtingų apskričių pareigūnų darbo krūviai, turimos kompetencijos ir praktinės tarnybos sąlygos šiandien reikšmingai skiriasi. Todėl vien prielaidos, kad pareigūnai prisitaikys prie pokyčių, nepakanka.


Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į regionų specifiką – Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos apskričių darbo organizavimo, pajėgų poreikio ir funkcijų negalima vertinti vienodai, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, vandens patrulių veiklą.


LPPS pasigedo aiškaus plano ir platesnio Policijos departamento vadovybės matymo


Ypač daug klausimų LPPS kelia Policijos departamento vadovybės pasirengimas įgyvendinti tokio masto pokyčius.


Už Viešosios tvarkos srities pertvarką atsakinga policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko, tačiau, LPPS vertinimu, posėdyje pritrūko konkrečių atsakymų į klausimus dėl pertvarkos pagrįstumo, galimų rizikų ir pasekmių pareigūnams.


Susidarė įspūdis, kad Policijos departamentas vadovaujasi tam tikru pertvarkos planu, tačiau profesinių sąjungų atstovams jis nėra aiškiai pristatytas. LPPS paprašius pateikti šį planą, posėdyje konkretaus dokumento nesulaukta – apsiribota bendro pobūdžio paaiškinimais. Nurodyta, kad planas bus pateiktas vėliau.


LPPS nuomone, neatsakinga iš Vilniaus centralizuotai planuoti ir įgyvendinti visos Lietuvos policijos padalinius bei daugelį pareigūnų paliesiančius pokyčius, prieš tai neišanalizavus kiekvieno regiono situacijos, darbo krūvių, personalo poreikio ir galimų pertvarkos pasekmių.


„Pasigendame platesnio Policijos departamento vadovybės matymo ir atsakomybės už priimamus sprendimus. Negalima sėdint Vilniuje nuspręsti, kaip turi dirbti visa Lietuvos policija, neįvertinus realios situacijos regionuose. Klausėme apie darbo krūvius, pareigūnų trūkumą, galimas rizikas, prašėme pateikti pertvarkos planą, tačiau konkrečių atsakymų neišgirdome. Pokyčiai palies daugybę pareigūnų, todėl tokio masto sprendimai negali būti grindžiami vien prielaidomis ir bendro pobūdžio pažadais“, – pabrėžia LPPS pirmininkė Roma Katinienė.



Profesinės sąjungos vertinimu, generalinio komisaro pavaduotojų lygmeniu būtinas gerokai platesnis, visos policijos sistemos poreikius apimantis požiūris. Policijos departamento vadovybė turi matyti ne tik planuojamą galutinį rezultatą, bet ir visą kelią iki jo – su konkrečiais skaičiavimais, rizikų vertinimu ir aiškiomis atsakomybėmis.


Kitų profesinių sąjungų pasyvumas kelia klausimų


CVK posėdyje išryškėjo ir skirtingas profesinių sąjungų požiūris į planuojamus pokyčius bei pareigūnų interesų atstovavimą.


Kol LPPS aktyviai kėlė klausimus dėl pareigūnų darbo krūvių, papildomų funkcijų, personalo poreikio, kvalifikacinių reikalavimų ir pertvarkos rizikų, kitų profesinių sąjungų atstovai diskusijose aktyvumu nepasižymėjo.


Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) atstovai, išskyrus Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovą, posėdyje papildomų pastabų neišsakė. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai taip pat nekėlė papildomų klausimų ar prieštaravimų dėl pristatomų sprendimų.


Tokia laikysena sudarė įspūdį, kad kitoms profesinėms sąjungoms Policijos departamento pristatomi pokyčiai iš esmės nekelia abejonių ir jos neįžvelgia reikšmingų problemų, dėl kurių reikėtų papildomai diskutuoti.


LPPS vertinimu, toks pasyvumas stebina, ypač kai svarstomos pertvarkos, kurios turės tiesioginės įtakos daugelio pareigūnų darbo organizavimui, funkcijoms ir tarnybos sąlygoms.


Profesinių sąjungų dalyvavimas valdymo komitetuose neturėtų apsiriboti vien formaliu dalyvavimu posėdyje. Socialinio dialogo esmė – kelti klausimus, reikalauti argumentuotų atsakymų ir siekti, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti bei atitiktų pareigūnų interesus.


Kartu LPPS pažymi, kad pastabų neišsakymas savaime nereiškia formalaus pritarimo visiems sprendimams, tačiau posėdžio metu aktyvios kitų profesinių sąjungų kritinės pozicijos neišgirsta.


LPPS: pokyčiai neturi būti vykdomi pareigūnų sąskaita


Lietuvos policijos profesinė sąjunga nesiekia stabdyti policijos sistemos modernizavimo ar reikalingų organizacinių pokyčių. Tačiau bet kokia pertvarka turi būti pagrįsta išsamia analize, aiškiu įgyvendinimo planu ir atsakingu galimų pasekmių vertinimu.


„Mūsų tikslas nėra prieštarauti pokyčiams vien dėl paties prieštaravimo. Tačiau jeigu pertvarka palies šimtus pareigūnų, privalome žinoti, kaip keisis jų darbo krūviai, ar pakaks žmonių ir kokios bus realios pasekmės. Negalime pritarti sprendimams vien todėl, kad Policijos departamentas jau nustatė jų įgyvendinimo datą. Pareigūnų interesų gynimas reikalauja ne tylėjimo, o konkrečių klausimų ir atsakymų“, – teigia LPPS pirmininkė Roma Katinienė.



LPPS ir toliau reikalaus skaidraus socialinio dialogo, aiškaus planuojamų sprendimų pagrindimo ir realaus pareigūnų interesų atstovavimo. Ne mažiau svarbi ir asmeninė Policijos departamento vadovybės, atsakingos už vykdomas pertvarkas, atsakomybė – ne tik už sprendimų priėmimą, bet ir už sklandų jų įgyvendinimą, galimų rizikų suvaldymą bei realias pasekmes pareigūnų darbo sąlygoms. LPPS pabrėžia, kad atsakomybė už pertvarkų rezultatus negali būti perkeliama eiliniams pareigūnams ar teritorinių padalinių vadovams, nes ją pirmiausia turi prisiimti pokyčius inicijuojanti ir įgyvendinanti Policijos departamento vadovybė.


Pokyčiai policijoje turi būti vykdomi atsakingai – ne pareigūnų darbo sąlygų ir jų interesų sąskaita.

 
 
 

Komentarai


Kitos naujienos

bottom of page