Kas saugos demokratiją, jei neapsaugosime pareigūnų? CESP prezidento Massimo Denarier perspėjimas šiandien skamba dar garsiau

Praėjusi savaitė dar kartą priminė, kokiomis sąlygomis šiandien tenka dirbti pareigūnams prie rytinės Europos Sąjungos sienos. Rugpjūčio 11 d. Latvijos ir Baltarusijos pasienyje buvo sustabdyti 88 neteisėto sienos kirtimo bandymai, tą pačią savaitę Latvija pranešė apie po siena aptiktą tunelį. Lietuvoje vien šiemet iki rugpjūčio 18 d. jau užkardyti 1 199 bandymai neteisėtai patekti iš Baltarusijos, o nuo 2021 m. migracijos krizės pradžios – 25 813.

Tai tik viena šiandienos pareigūnų darbo realybės pusė. Smurtas, agresija, organizuotas nusikalstamumas, naujos saugumo grėsmės ir vis didesnė atsakomybė kelia esminį klausimą – ar pakankamai saugome tuos, kuriuos siunčiame saugoti visuomenės ir valstybės?

Būtent apie tai šių metų birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime kalbėjo Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijos (CESP) prezidentas Massimo Denarier, dalyvavęs Lietuvos policijos profesinės sąjungos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Nulinė tolerancija smurtui prieš pareigūnus“, kurios globėjas buvo Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

M. Denarier žinutė buvo aiški – kalbėdami apie pareigūnų saugumą, kalbame ne tik apie vienos profesinės grupės interesus. „Mes kalbam ne tik apie policijos pareigūnų saugumą. Mes kalbame ir apie valstybės gebėjimą užtikrinti demokratinę tvarką, visuomenės saugumą ir pagarbą teisės viršenybei. Kiekvienas išpuolis prieš policijos pareigūną yra taip pat išpuolis prieš institucijas, kurioms pareigūnas atstovauja“, – pabrėžė CESP prezidentas.

Ne pavieniai incidentai, o europinė tendencija

Savo pranešime M. Denarier pateikė nerimą keliančius skaičius. Jo pristatytais duomenimis, Ispanijoje kasdien užregistruojami 46 policijos pareigūnų užpuolimai, Italijoje – apie 24, o Prancūzijoje, vertinant vien žandarmerijos duomenis, 2025 m. buvo sužeista daugiau kaip 10 tūkst. pareigūnų. Ispanijoje per pastaruosius septynerius metus išpuolių prieš policijos pareigūnus, jo pateiktais duomenimis, padaugėjo 67 procentais.

„Kiek dar policijos pareigūnų turi būti užpulta, kad ši problema būtų pripažinta rimta problema Europoje?“ – klausė M. Denarier. Jo vertinimu, kalbėti apie pavienius incidentus jau nebegalima: „Mes susiduriame su struktūrine problema, kuriai reikia struktūrinio sprendimo.“ CESP prezidentas pabrėžė – tai jau europinė tendencija.

M. Denarier atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – Europoje nėra vienodos, skaidrios ir viešos sistemos, leidžiančios tiksliai stebėti smurto prieš pareigūnus mastą. Todėl jis pasiūlė steigti nacionalinį ir Europos smurto prieš teisėsaugos pareigūnus stebėjimo centrą, pabrėždamas, kad be patikimų duomenų neįmanoma ir veiksminga prevencija.

Penki konkretūs prioritetai

Pereidamas prie sprendimų, CESP prezidentas savo pranešimą grindė penkiais pagrindiniais prioritetais.

1. Stiprinti teisinę apsaugą. Reikalingi aiškūs įstatymai, veiksmingos teisinės priemonės ir užtikrinta atsakomybė už smurtą prieš pareigūnus. M. Denarier pabrėžė, kad užpuolamas ne tik žmogus – „užpuolama valstybė, užpuolamas demokratinis suverenitetas“.

2. Užtikrinti teisines garantijas pareigūnams. Teisėtai ir profesionaliai smurtą stabdantis pareigūnas neturi bijoti nepagrįstų teisinių veiksmų ar diskreditavimo kampanijų. M. Denarier taip pat kritikavo situacijas, kai pareigūno veiksmai vertinami remiantis keliomis sekundėmis vaizdo medžiagos, nematant viso įvykio konteksto.

3. Investuoti į technologijas ir apsauginę įrangą. Asmens apsaugos priemonės, pažangios ryšio sistemos ir kiti šiuolaikiniai įrankiai turi padėti mažinti riziką tarnyboje. Kaip pažymėjo CESP prezidentas, technologijos nepakeičia profesionalumo – jos daro profesionalumą saugesnį.

4. Plačiau naudoti ant kūno dėvimas kameras. Jos atlieka ir atgrasymo, ir įrodymų rinkimo funkciją, saugo tiek piliečius, tiek pareigūnus ir leidžia objektyviai atkurti visą įvykio eigą.

5. Užtikrinti psichologinę pagalbą ir reabilitaciją. Smurto pasekmės nėra vien fizinės. Stresas, trauma ir kitos psichologinės pasekmės gali išlikti metų metus, todėl, pasak M. Denarier, reikalingos psichologinės pagalbos ir reabilitacijos programos, tinkamos kompensavimo sistemos bei parama pareigūnų šeimoms.

CESP siekis – stipresnė pareigūnų apsauga visoje Europoje

Atskirai M. Denarier pristatė CESP veiksmus Europos lygmeniu. Organizacija remia iniciatyvą, kuria siekiama, kad smurtiniai išpuoliai prieš policijos pareigūnus būtų įtraukti tarp Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnyje numatytų euro nusikaltimų.

CESP taip pat remia siekį policijos profesiją pripažinti didelės rizikos profesija. Tarp Europos institucijoms keliamų prioritetų – kova su didėjančiu smurtu, stipresnė pareigūnų apsauga, investicijos į mokymus ir šiuolaikines technologijas bei tinkamos paramos ir kompensavimo sistemos.

Tačiau bene svarbiausia CESP prezidento pranešimo mintis buvo apie patį valstybės požiūrį į saugumą. „Saugumas nėra tik išlaidos. Tai yra pirma investicija, kurią gali padaryti demokratija“, – sakė M. Denarier, pabrėždamas, kad smurtas prieš policijos pareigūnus yra ne tik policijos, bet ir visuomenės, demokratijos bei visos Europos problema.

Šiandien, kai iš pareigūnų reikalaujama vis daugiau – nuo reagavimo į kasdienį smurtą iki darbo sudėtingų saugumo krizių sąlygomis – valstybė negali jų apsaugos laikyti antraeiliu klausimu.

M. Denarier pranešimą apibendrino jo paties ištartas klausimas: „Jeigu mes neapsaugosime tų, kurie kasdien saugo mūsų piliečius, kas tuomet saugos demokratiją, kai jai kils iššūkis?“.

Nulinė tolerancija smurtui prieš pareigūnus turi tapti ne tik konferencijos pavadinimu, bet realiai veikiančiu principu – teisėje, politiniuose sprendimuose, pareigūnų apsaugoje ir kasdienėje tarnyboje.

Visą CESP prezidento Massimo Denarier pranešimą galite išklausyti čia: https://shorturl.at/lFkwA.