Liepos 1 d. vykusiame Centrinio valdymo komiteto posėdyje buvo svarstomi klausimai dėl kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės policijoje organizavimo pakeitimo ir reagavimo padalinių krūvių kriterijų.
Pirmuoju klausimus, Policijos departamento (toliau – PD) Pajėgų valdymo valdybos viršininkas N.Petrulionis pasiūlė centralizuoti intensyvios priežiūros funkciją, įsteigiant naujas pareigybes (pagal darbo sutartį) PD Pajėgų valdymo valdyboje, o darbo vietas numatyti nuotolines – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, taip išnaudojant regionuose esančią infrastruktūrą bei resursus.
Bendru sutarimu priimtas sprendimas įsteigti 5 pareigybes.
Antras svarstytas klausimas - reagavimo padalinių krūvių kriterijų nustatymas.
Primename, kad įgyvendinant Centrinio valdymo komiteto sprendimą, priimtą praėjusiame posėdyje, š.m. birželio 16 d. buvo organizuotas pasitarimas-diskusija su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atstovais, kuriame pristatyti du alternatyvūs pasiūlymai dėl pareigūnų krūvio, vykdant reagavimą į įvykius, vertinimo: individualaus pareigūnų krūvio vertinimas ir pareigūnų poreikio reagavimui apskaičiavimas, kompensuojant pajėgų trūkumą, planuojant ir papildomai apmokant už viršvalandinį darbą. Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atstovams buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl reagavimo krūvių metodikų arba pateikti savo siūlymus. Devyni iš dešimties apskričių vyriausieji policijos komisariatai pasisakė už pareigūnų poreikio reagavimui apskaičiavimo, kompensuojant pajėgų trūkumą, planuojant ir papildomai apmokant už viršvalandinį darbą.
Valdymo komiteto nariai po diskusijų nusprendė pritarti Metodikai ir:
1. pradėti ją taikyti nuo 2022 m. liepos mėn. kol bus sutarta dėl bendro pareigūnų pareigybių poreikio apskaičiavimo metodikos, įvertinus kitas padalinių vykdomas funkcijas.
2. 2022 m. rugpjūčio mėn. surengti diskusiją dėl bendro pareigūnų pareigybių poreikio apskaičiavimo metodikos, įtraukiant apskričių vyriausiuosius policijos komisariatus, diskusijos rezultatus ir metodiką pristatyti Centriniam valdymo komitetui.
3. Per liepos mėnesį įvertinti pareigūnų, atliekančių ikiteisminius tyrimus, pasitelkimą savaitgaliais ir švenčių dienomis darbui su sulaikytais asmenimis, įvertinti galimybę planuoti šį darbą kaip papildomai apmokamą viršvalandinį darbą. Šias galimybes aptarti rugpjūčio mėn. planuojamame Centrinio valdymo komiteto posėdyje.
4. Per liepos mėn. įvertinti į kokią dalį ( proc.) įvykių, dirbdami aktyviose pajėgose reaguoja policijos komisariatų veiklos pareigūnai ir rugpjūčio mėn. Centrinio valdymo komiteto posėdyje aptarti galimybes ir kriterijus papildomai apmokėti veiklos padalinių pareigūnams už reagavimo funkcijos vykdymą.
5. Įvertinant galiojantį teisinį reglamentavimą dėl reagavimo į įvykius algoritmų, apsvarstyti galimybę nustatyti reglamentavimą, kad pirmiausiai į įvykius reaguoja reagavimo padalinio, jų nesant - specializuoti (kelių policijos, specialiosios parengties) pareigūnai, o veiklos padalinio pareigūnai pasitelkiami išimtinais atvejais, kai kitos pajėgos užimtos.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė:
„ Kai kuriais klausimais, dėl Metodikos taikymo jau liepos mėn., sutarta tik dėl to, kad didžiųjų miestų reagavimo padalinių pareigūnams, jau nuo liepos mėnesio būtų papildomai apmokama. Tačiau, kas yra teisingas apmokėjimas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdyba ir profesinė sąjunga suprantame skirtingai. Lietuvos policijos profesinė sąjunga pasiūlė suskaičiuoti kiek, bent jau minimaliai, šiuo metu reikia pareigūnų minėtai funkcijai atlikti, jas sukomplektuoti ir startuoti. Mano nuomone, dėl metodikos turėjo būti susitarta dar prieš reformos startą Vilniuje ir Kaune. Dabar ne tik, kad vėluojama, bet bandoma tiek įstaigas, tiek profesines sąjungas įvelti į skaičių kratinį, į kurį niekas nesigilina ir sprendimus priima pagal tą informaciją, kurią pateikia Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdyba. Kadangi šiuo padaliniu LPPS nepasitiki, todėl visą pateiktą informaciją turi detaliai analizuoti ir patikrinti. O nepasitikėti ir abejoti kompetencijomis turi pagrindo, nes būtent pagal šio padalinio skaičiavimus – Vilniaus pareigūnai per pamainą vidutiniškai reagavo į vieną įvykį. Taip pat skirtingai su VAKV viršininke mes suprantame kas yra didesnis darbo krūvis, už ką atsakingas policijos komisariato veiklos padalinys ir kitais klausimais. Reformų sumanytojai ir įgyvendintojai turėtų realiai suprasti kaip vyksta vieno ar kito padalinio darbas, žinoti problemas, tarnybos ypatumus.
Liepos mėnesį buvau susitikusi su Vilniaus apskrities VPK, Kauno reagavimo, veiklos skyriaus pareigūnais ir galiu drąsiai pasakyti, kad situacija kaista. Matysime kaip buvo apskaičiuojamas darbo krūvis, viršvalandžiai liepos mėn. Vilniaus ir Kauno reagavimo valdybose ir stengsimės ieškoti sprendimų, surasti, sutarti, kad bent jau minimaliai situacija ir vis didėjanti įtampa stabilizuotųsi. Tačiau liekame nuoseklūs, sprendimai dėl profesinės sąjungos siūlymų turės būti priimti per rugpjūčio mėnesį“.
