Praėjusią savaitę, rugpjūčio 31 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kaunos apsk.VPK) individualių tarnybinių ginčų komisijoje, kurioje nario teisėmis dalyvavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė ir tarybos narė Agnė Greblikaitė, buvo nagrinėti du prašymai - dėl materialinės žalos netaikymo ir tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Dėl materialinės žalos – 447,5 eurų atlyginimo Kauno apsk. VPK - netaikymo, kreipėsi Kauno apsk. VPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios paskirties skyriaus specialistas. Pareigūno buvo pareikalauta atlyginti žalą, dėl tarnybinio automobilio apgadinimo eismo įvykio metu. Išklausius pareigūno ir komisijos narių argumentus, buvo priimtas sprendimas sumažinti paskirtos materialinės žalos dydį iki 1 pareiginės algos bazinio dydžio, 181 euro.
Dėl tarnybinės nuobaudos - pastabos panaikinimo- kreipėsi Kauno apsk. VPK Reagavimo valdybos vyresnioji tyrėja. Išklausius pareigūnę bei atsižvelgus į Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininko argumentus, komisijos narių daugumos balsais, buvo priimtas sprendimas - panaikinti tarnybinę nuobaudą.
R.Katinienės teigimu, Kaunas šioje srityje demonstruoja lyderystę.
„Tai, kad pareigūnai nebijo pasinaudoti savo teise ir ne teismine tvarka, o siekia susitarimo, rodo įstaigoje vyraujančią gerą atmosferą, pareigūnų pasitikėjimą vadovybe. Tačiau po šio posėdžio kyla ir dviprasmiškų minčių. Pirmiausia, kad tarnybiniai automobiliai neapdrausti Kasko draudimu ir padaryta turtinė žala nukreipiama pareigūnui, antra, kad Kauno pareigūnai „lyderiauja“ pagal eismo įvykius ir padarytą žalą, pastarosios priežastys turi įtakos sprendimams. Policijos pareigūnai, naudodamiesi tarnybiniu transportu, turėtų jaustis saugūs, kad neteks iš savo mažo darbo užmokesčio, atlyginti materialinės žalos. Tuo pačiu, turėtų būti atsakingi ir saugoti tarnybinį transportą.“, - sakė LPPS pirmininkė.
Anot LPPS pirmininkės, susirūpinimą kelia ir į individualių tarnybinių ginčų komisiją deleguotų narių kompetencija bei savybės, kurios trukdo girdėti eilinių pareigūnų argumentus. „Susidaro įspūdis, kad „tokie negirdėtojai“ įsivaizduoja, kad visada išliks vadovais, niekada nei jie patys, nei jų pavaldiniai nepadarys klaidų, o jų veiksmai nebus vertinami tarnybinio patikrinimo metu ir nebus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Deja, bet narių su tokiu požiūriu visoje policijoje, visose apskrityse ir visose komisijose - dauguma. Tokiais atvejais lieka tikėtis, kad įstaigos vadovas nepriklauso šiai kategorijai, nebijo išgirsti argumentų ir priimti sprendimų“, - sakė R.Katinienė.
