Susitikimas su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene: būtini konkretūs sprendimai dėl policijos sistemos stiprinimo

Šiandien Vyriausybėje įvykusiame Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės susitikime su statutinių pareigūnų profesinių sąjungų atstovais dalyvavo ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, tarybos narė Agnė Greblikaitė ir Vilniaus skyriaus tarybos narys Vladas Milius, kurie išsakė svarbiausias policijos bendruomenės problemas bei lūkesčius.

Susitikimo metu LPPS atstovai pabrėžė, kad policijos sistemai būtina ne pavieniai, skubūs žingsniai, o aiški ir kryptinga ilgalaikė strategija. Žadama 300 eurų išmoka už lojalumą tarnybai turi būti įgyvendinta nedelsiant, o jos didinimas šiuo metu nėra prioritetas, nes pirmiausia būtina užtikrinti kitų numatytų įsipareigojimų vykdymą.

„Džiaugiamės Premjerės rodomu dėmesiu ir įsiklausymu į policijos bendruomenės problemas. Vis dėlto pareigūnai turi jausti stabilumą ne tik pažaduose, bet ir realiuose sprendimuose. Be aiškios ilgalaikės vizijos policijos sistema negali judėti į priekį“, – teigia LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

LPPS atstovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl nuolat akcentuojamų mažiausių pareiginių algų koeficientų, nes policijos pareigūnų situaciją labiausiai lemia atliekamos funkcijos, kompetencijos ir darbo krūvis, o ne vien formalūs koeficientai. Aptartos ir planuojamos Vidaus tarnybos statuto pataisos dėl koeficientų lankstumo, numatančios galimybę didžiuosiuose miestuose pareigūnams mokėti didesnius atlyginimus. Pabrėžėta, kad pirmasis žingsnis turi būti adekvatus pareiginių algų koeficientų padidinimas visoje policijos sistemoje. Taip pat priminta, kad didžiausi policijos pareigūnų netekimai kilo ne dėl mažo darbo užmokesčio, o dėl nesuvaldytų reformų, reagavimo sistemos pertvarkos, neapibrėžtumo dėl pensijų ir kitų struktūrinių sprendimų.

Susitikimo metu kalbėta ir apie karinio standarto taikymą policijai. LPPS laikosi tvirtos pozicijos: jeigu keliami nauji, karinius reikalavimus atitinkantys standartai, tai turi būti pasirašytos sutartys su Krašto apsaugos ministerija, užtikrinančios reikiamus resursus ir realias galimybes tuos standartus įgyvendinti.

Be to, diskutuojant apie planuojamą suminės darbo laiko apskaitos atsisakymą, LPPS atstovai akcentavo būtinybę kartu išspręsti:

• viršvalandžių apmokėjimą;

• kompensacijas už padidėjusį darbo krūvį;

• papildomų funkcijų finansavimą.

Taip pat pabrėžta, kad policija neturi būti apkraunama nebūdingomis funkcijomis be aiškaus finansavimo ir profesinių sąjungų įtraukimo į sprendimų priėmimą.

Vienas iš LPPS siūlymų įdiegti periodinį policijos sistemos veiklos ir finansų auditą kas 5–10 metų, siekiant didesnio skaidrumo ir efektyvesnio resursų panaudojimo. Atkreiptas dėmesys į nevienodą priedų, priemokų ir viršvalandžių apmokėjimo praktiką, dažnai susijusią su projektiniais sprendimais ar neveikiančiomis informacinėmis sistemomis. Griežtai atmesta idėja laisvai perskirstyti sutaupytą darbo užmokestį, nes tokia praktika nepasiekia policijos pareigūnų ir kuria nelygybę sistemoje.

Galiausiai LPPS atstovai pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerija galėtų aktyviau vykdyti kontrolę ir užtikrinti teisingą finansavimo paskirstymą policijos sistemoje, ypač dėl tarnybinio transporto, priedų ir priemokų. Taip pat būtina jau dabar ieškoti papildomų lėšų, kad kitais metais pavyktų bent minimaliai padidinti policijos sistemoje dirbančių pareigūnų darbo užmokestį.

LPPS ir toliau sieks, kad policijos pareigūnų darbo sąlygos, funkcijų apimtis ir atlygis būtų vertinami realiai, atsakingai ir nuosekliai, taip užtikrinant policijos sistemos stabilumą ir pareigūnų motyvaciją.