Irena Budrikienė, dirbanti Kaišiadorių r. policijos komisariate, balandžio 25 dieną mini darbo policijoje 30-metį. Sukaktis sutampa su iš Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos gautu apdovanojimu. Pareigūnė išugdė net šešis jaunuosius policijos rėmėjus, vėliau tapusius Kaišiadorių r. ir Jonavos r. policijos pareigūnais. I.Budrikienė kito darbo rinktis nenorėtų, tačiau du jos pačios vaikai, nors ir baigė teisę, policijoje dirbti neketina. Šis interviu - apie atsidavimą darbui, bendruomenei, nenuslepiant ir tarnyboje kylančių problemų.
Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių r. bendruomenės pareigūnė I. Budrikienė kartu su to paties policijos komisariato ekspertu kriminalistu savo vyru Kastyčiu Budriku yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) nariai. Ponia Irena pasakojo, kad jos tarnyba policijoje prasidėjo atsitiktinai, tačiau dabar, prisiminusi ano meto pasirinkimą, nieko nekeistų.
Pašnekovė Vilniaus pedagoginį universitetą baigė 1993 metais. Vyras jau dirbo Kaišiadorių policijoje. Ji dar neturėjo darbo. Šeima augino, p. Irenai studijuojant trečiajame kurse, gimusį sūnų Ernestą.
1994 m. pavasarį, turėdama Vilniaus sporto centro pasiūlymą, ji ėjo į darbo pokalbį, bet pakeliui pamatė Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato pastatą. Sako pati nežinanti, kodėl į jį užsuko. „Gal todėl, kad nuo vaikystės labai domino karinės ar sukarintos tarnybos? Galvodavau, jog blogai, kad kariuomenėje nėra moterų, norėjau būti kariške, - pasakojo I.Budrikienė. - Užsukusi pasikalbėti, sužinojau, kad kaip tik Vilniaus 4-ajame policijos komisariate reikėjo nepilnamečių reikalų specialistės. O aš, kaip turinti pedagogo išsilavinimą, minėtoms pareigoms tikau. Taip įsidarbinau Vilniuje. Važinėjau į darbą iš Kaišiadorių. Po metų gimė dukra Greta. Po vaiko auginimo atostogų grįžau į tarnybą sostinėje, o vėliau atsirado vieta Kaišiadorių policijos komisariate.“
Pirmiausia dirbo nepilnamečių reikalų inspektore, vėliau dalyvavo atrankoje, laimėjo konkursą, tapo bendruomenės pareigūne. Pareigūnų šeimai gimė ir trečiasis vaikas, sūnus Nojus, šiemet jau baigiantis 12 klasę.
Kaip ponia Irena ugdė jaunuosius policijos rėmėjus – būsimuosius pareigūnus?
„Kai dirbau nepilnamečių reikalų inspektore, dažnai lankydavausi mokyklose; tuo metu prasidėjo jaunųjų policijos rėmėjų judėjimas. Ir mes priimdavome vaikus iki 18 metų į rėmėjų gretas. Kviesdavome juos į komisariatus, bendraudavome, susitikdavome renginiuose. Jei galėdavome pasitelkti į pagalbą, taip ir darydavome. O kai bendrauji, stebi tuos vaikus, palaikai ryšį, jie susidomi policijos darbu, profesija. Stengiausi būti su jais paprasta, pajuokauti. Net ir tada, kai jie suaugo, bet dar nežinojo, ar rinksis policijos pareigūno profesiją, palaikiau ryšį. Būdavo, susitinku gatvėje, paklausiu, kaip sekasi, paraginu išdrįsti, nedvejoti... Manau, tai irgi davė pliusą“, - prisiminimais dalinosi I.Budrikienė.
Prieš kelias savaites suskaičiavo, kad tame pačiame policijos komisariate, kur ir ji, dabar dirba ne mažiau kaip 5 policijos pareigūnai, kurie seniau pasižymėjo kaip jaunieji policijos rėmėjai. O kaimyninio Jonavos rajono policijos komisariate – dar vienas buvęs pažįstamas rėmėjas.
Tačiau sureikšminti savo nuopelnų, kad pritraukė net 6 naujus pareigūnus, p.Irena nelinkusi: „Jie ateidavo pas mus į komisariatą, bendraudavo ir su kitais kolegomis, tad čia – bendras visų darbas. Nė vienas iš kolegų neatstūmė jaunimo, o prisidėjo prie jų šios profesijos pasirinkimo. Bet svarbiausias dalykas yra pačių žmonių noras būti naudingais. Nes, kai aš paklausiu jų, kas atvedė į policiją, tai dar nė vienas neįvardijo socialinių garantijų, o tik - norą padėti.“
Deja, po kelerių metų tarnybos net ir buvę idėjiniai jaunieji policijos rėmėjai, anot p.Irenos, patiria nusivylimų. Kuo nusivilia? „Kartais bendravimu tarp kolegų, jų rodoma nepagarba. Suprantu, kad ir kituose kolektyvuose būna visko: ir pasišaipymų, ir nenoro padėti. Bet, šiuo atveju, kalbame apie darbą policijoje. Ir kartais senbuviai mąsto taip: atėjai – turi mokėti, dirbi – turi padaryti. Pasitaiko, trūksta kolegų geranoriškumo ir supratimo.“
Gali būti, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios pačios I.Budrikienės du vyresnieji vaikai, nors ir baigę teisės studijas, nenorėtų dirbti policijoje. Ji juos kalbinusi, tačiau nuomonės keisti kol kas savi vaikai neketina.
O kaip pati p.Irena? Ar skubės į užtarnautą pareigūno pensiją? Pasirodo, planuoja dirbti dar bent dvejus ar trejus metus. Fiziškai jaučiasi gerai, išlaiko būtinus normatyvus. „Jaučiu bendruomenės palaikymą, mano darbas „veža“, nes aš ne tarnybai dirbu, o žmonėms. Jei manęs paprašo pagalbos ar patarimo, patraukiu į šalį savo darbus ir pirmenybę teikiu prašančiam: ar tai būtų žmogus, ar įstaiga. Ir visuomet, kai man pačiai reikia pagalbos, žinau kur kreiptis, ir tai drąsiai darau. Mane džiugina grįžtamasis ryšys, labai motyvuoja faktas, kad jaučiuosi reikalinga, naudinga, kad manęs prašo, pasidžiaugia, padėkoja.“
O ką daryti, kad jauniems pareigūnams kolektyve būtų taip pat malonu dirbti, kaip pakeisti ne visada palankią atmosferą?
„Svarbiausia yra mūsų pačių kolegų tinkamas pavyzdys, turime būti vieningi, šiek tiek atlaidesni vieni kitiems, didžiuotis savo darbu ir tikėti tarnyba. To labai trūksta“, - LPPS narė nutarė pacituoti vieno iš kolegų pasakytus žodžius.
LPPS Tarybos narė Agnė Greblikaitė džiaugėsi kolegės sėkme ir gyrė už veiklumą ir geranoriškumą: „Irena realiai pritraukė 6 ar 7 naujus darbuotojus, tai yra daug. Ši pareigūnė įrodė, kad profesinės sąjungos nariai ne tik kritikuoja sistemą, bet ieško tų deimančiukų, kurie sistemą stiprina, Lietuvą stiprina, dirba visuomenei. Tokie mentoriai kaip Irena yra pavyzdys, koks turėtų būti pareigūnas. Kaip jis turi atrodyti, kaip elgtis darbe ir po jo. I.Budrikienę gerbia ne tik policijoje, bet ir Kaišiadorių bendruomenėje, savivaldybėje, seniūnijose. Tai tas ir toks pareigūnas, kuriuo mes galime, turime didžiuotis. Ir didžiuojamės.“
Irena Budrikienė apdovanota padėka „Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, iniciatyvas ir organizacinį darbą, pritraukiant naujus pareigūnus į policijos sistemą“. Apdovanojimą skyrė Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
