Pareigūnui rankose sprogo pirotechninė priemonė, tačiau institucija nusprendė, kad kompensacija jam nepriklauso

Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) gina savo narį – policijos pareigūną, kuris tarnybinių pratybų metu patyrė sunkų sužalojimą. Pareigūnui rankose sprogo pirotechninė priemonė, jis patyrė II laipsnio nudegimus, daugiau nei tris savaites buvo nedarbingas, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) vadovybė nusprendė, kad kompensacija jam nepriklauso.

LPPS vertinimu, ši situacija atskleidžia itin ydingą ir pavojingą požiūrį į pareigūnų saugą, socialines garantijas ir patį žmogų sistemoje. Pareigūnas nukentėjo ne laisvalaikiu, ne savo iniciatyva ir ne dėl asmeninių priežasčių, o jis buvo tarnyboje, dalyvavo pratybose ir vykdė su tarnyba susijusius veiksmus.

Turimais duomenimis, pareigūnui į rankas buvo perduota jau aktyvuota dūminė pirotechninė priemonė. Jam nebuvo suteiktos apsauginės pirštinės, nebuvo tinkamai užtikrintas saugus veiksmo atlikimas, o įvykio pasekmės buvo akivaizdžios – nudegimai, gydymas ir nedarbingumas. Nepaisant to, Kauno apskr. VPK vadovybė laikėsi pozicijos, kad tai nebuvo padidintos rizikos situacija, nes toks veiksmas esą nebuvo numatytas pratybų scenarijuje ir buvo spontaniškas instruktoriaus sprendimas.

LPPS tokį požiūrį laiko ne tik formaliu, bet ir žmogiškai nepateisinamu. Jeigu pareigūnui tarnybos metu rankose sprogsta pirotechninė priemonė, jis patiria nudegimus ir kelias savaites negali dirbti, bandymas aiškinti, kad tai nėra padidinto pavojaus situacija, skamba kaip bandymas pasislėpti už formuluočių, o ne pripažinti realią atsakomybę už policijos sistemos žmogų.

„Pareigūnas tarnyboje patiria sužalojimą, jam rankose sprogsta pirotechninė priemonė, jis gydosi, būna nedarbingas, o po to išgirsta, kad kompensacija jam nepriklauso. Tai rodo labai pavojingą Kauno apskr. VPK vadovybės požiūrį į savo žmones. Pareigūnai kasdien dirba rizikingą darbą, todėl institucija pirmiausia turi rūpintis savo žmonėmis, o ne ieškoti formalių priežasčių, kodėl nukentėjusiam pareigūnui nepriklauso pagalba ir kompensacija“, – teigia LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

LPPS pabrėžia: pareigūnas negali būti paliekamas vienas su sužalojimu, nedarbingumu, biurokratiniais atsakymais ir abejingu institucijos požiūriu. Tokios situacijos siunčia labai blogą žinutę visai sistemai, kad net nukentėjęs tarnyboje pareigūnas gali būti priverstas kovoti už tai, kas jam turėtų būti užtikrinama savaime.

Mūsų pozicija aiški: jeigu pareigūnas nukentėjo tarnaudamas valstybei, valstybė ir institucija neturi nuo jo nusisukti. Pareigūnas nėra vienkartinis sistemos resursas. Tai žmogus, kuris vykdo pareigą valstybei, todėl valstybė privalo vykdyti pareigą jam.