Š.m. gruodžio 8 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką pareigūno ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginče dėl įsakymo, kuriuo pareigūnui buvo skirta tarnybinė nuobauda. Pareigūnui teisme talkino Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininkas.
Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Kauno apskrities VPK viršininko 2020 m. sausio 29 d. įsakymo, kuriuo pareigūnui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinė nuobauda pareigūnui buvo paskirta po to, kai Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymu dar 2019 metų spalį sudaryta darbo grupė atliko Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos patikrinimą, ir nustatė pareigūnų pažeidimus. Tad netrukus po to pareigūnui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta, jog pareigūnas pažeidė tam tikrus Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus bei netinkamai vykdė pareigybės aprašymo reikalavimus.
Baigus tarnybinį patikrinimą pareigūnas nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, nors tuo metu leidimą dirbti su įslaptinta informacija turėjo, nes visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, net ir ataskaita, kuri yra sudėtinė tarnybinio patikrinimo dalis ir kurioje atlikus patikrinimą buvo konstatuoti pareigūno padaryti pažeidimai, išskyrus pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir išvados išrašų, buvo nevieša, su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Ši medžiaga nebuvo išslaptinta nei įsakymo priėmimo, nei bylos nagrinėjimo metu.
Taigi skirdamas pareigūnui tarnybinę nuobaudą, Kauno apskrities VPK viršininkas vadovavosi neviešais duomenimis.
Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog Įsakymas buvo priimtas nenurodant (neatskleidžiant), kokie konkretūs faktiniai duomenys ir juridiniai pagrindai yra objektyviai patvirtinantys ir sudarantys pagrindą konstatuoti pareigūno padarytus tarnybinius pažeidimus, Įsakymą panaikino, paaiškindamas, jog skirdamas pareigūnui tarnybinę nuobaudą, Kauno apskrities VPK viršininkas vadovavosi neviešais duomenimis, kurie Įsakymo priėmimo metu nebuvo įstatymų nustatyta tvarka išslaptinti. Teismas konstatavo, jog vien išslaptintų pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir Išvados išrašų nepakanka tam, jog teisingumas ginčo atveju būtų įgyvendintas, o ginčo šalių teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai apginti bei pažymėjo, kad iš administracinėje byloje esančių duomenų nėra aišku, ar pareigūnas atliko jam inkriminuotus veiksmus ir pažeidė Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus bei netinkamai vykdė jo pareigybės aprašymo nustatytus reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog laikomasi pozicijos, jog teismo sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra nurodęs, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka, draudžiama neišslaptintus dokumentus naudoti kaip įrodymus.
Tačiau nagrinėjant minėtą ginčą tai padaryti atsisakyta.
Europos Žmogaus teisių teismas ne kartą yra taip pat konstatavęs, jog pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą, kuriuo tarnybinė nuobauda buvo panaikinta.
