Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijoje (LTPF) vakar, sausio 18 dieną, įvyko susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministru Martynu Šiurkumi bei kitais jos atstovais, rengusiais arba atsakingais už Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymo projektą (toliau – Valstybinių pensijų įstatymo projektas arba Projektas).
Projekto pristatyme – diskusijoje dalyvavusi Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė išsakė policijos pareigūnams keliančius neaiškumų klausimus ir pabrėžė tikimybę, jog netikrumas dėl ateities juos gali paskatinti palikti tarnybą.
Valstybinių pensijų įstatymo projektas šiuo metu derinamas, savo poziciją kiekvieno punkto atžvilgiu išreikš LTPF nariai, taip pat ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga. Nevienareikšmiškai vertinamo įstatymo įsigaliojimas numatytas 2024 m. liepos 1 dieną.
Šiuo metu pareigūnų valstybinių pensijų klausimus įstatymo lygmeniu reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai susitikime tvirtino, kad numatytas pereinamasis 10 metų laikotarpis: nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2034 m. birželio 30 d. galiotų dvi pareigūnų valstybinių pensijų sistemos. Minimu laikotarpiu pareigūnai galėtų rinktis, pagal kurį įstatymą: ar pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, ar nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Valstybinių pensijų įstatymą (kol kas esantį projekto stadijoje), jiems bus apskaičiuojama, skiriama, mokama valstybinė pensija.
Pareigūnui, pasirinkusiam teisę į pareigūno valstybinę pensiją įgyti pagal Valstybinių pensijų įstatymo projektą, projekte nustatyti reikalavimai galios be pereinamojo laikotarpio, išskyrus reikalavimą dėl būtino minimalaus tarnybos stažo.
LPPS pirmininkė Roma Katinienė pažymi, jog projekte numatyti pakeitimai ne tik kelia daug klausimų, bet, įtvirtinus įstatymu, komplikuotų daugelio pareigūnų gyvenimą. Sunkų ir atsakingą, emociškai išsunkiantį darbą atliekantys policijos pareigūnai neturėtų jaudintis dar ir dėl to, kad jiems gali būti realiai pablogintas gyvenimas ateityje.
Roma Katinienė: „Pareigūnams nerimą kelia tai, kad labai ilginamas jų pensinis amžius. Sunkiai įsivaizduoju 60-ties metų patrulį ar tyrėją. Pensinio amžiaus ilginimas pareigūnams kertasi su keliamais reikalavimais jų sveikatos būklei. Dalis pareigūnų turi palikti tarnybą, sutrikus fizinei sveikatai; dalis – nepakelia emocinės įtampos, o reabilitacijos įstaigų, vietų, kur pareigūnams galima atgauti sveikatą, mažėja. Kuo labiau ilginamas privalomas ištarnauti laikas, kad pareigūnas gautų pareigūno pensiją, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali palikti tarnybą šios pensijos taip ir nesulaukęs“.
Į LPPS pirmininkės klausimą, ar rengiant įstatymo projektą buvo padaryta pareigūnų apklausa, ministerijos atstovai atsakė iškalbinga tyla arba pripažino, jog apklausų nebuvo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tvirtino, kad, rengdami projektą, „darė susitikimus su LTPF atstovais“, tačiau LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė akimirksniu reagavo, jog šio projekto rengime LTPF nedalyvavo.
Sutarta, kad įstatymo projektas dar bus svarstomas ir koreguojamas, teisėsaugos pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos įsipareigojo atsiųsti savo pastabas ir siūlymus. Su dabar galiojančios tvarkos ir naujo įstatymo projekte numatytos tvarkos skirtumais galima susipažinti ministerijos minėtam susitikimui parengtose skaidrėse.
„Mano asmeniniu vertinimu šiame projekte yra daugiau minusų nei pliusų ir susidaro įspūdis, kad seniai esantiems pensijoje pareigūnams bus bandoma kompensuoti dabartinių dirbančiųjų sąskaita- prailginant tarnybos laiką ir paliekant vieną pensiją. Kai visos statutinės tarnybos - policija, kalėjimų tarnyba, pasienis - tiesiog rėkia, kad trūksta pareigūnų, dabartiniai valdantieji, su pensijų įstatymo projektu, dar rengia vieną bombą. Mūsų organizacijos pozicija, vienareikšmiška- nepritarti šiam projektui. Jei norime užtikrinti viešąjį saugumą ir padaryti statutinę sistemą patrauklesne, turime atrasti lėšų tiek kiek reikia pensijų indeksavimui, darbo užmokesčio kėlimui, papildomų socialinių garantijų užtikrinimui, o ne privilegijų, kaip mano kai kurie Seimo nariai“, - sakė LPPS pirmininkė.
