Dėl Migracijos departamento kreipsis į Vidaus reikalų ministrą

Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) ir vėl teisme apgynė Migracijos departamento Prie Vidaus reikalų ministerijos (MD)  specialistę, tačiau sėkmingais teisinės kovos rezultatais neketina apsiriboti. Pasak LPPS pirmininkės Romos Katinienės, nesugebėjęs taikiai ir pagal įstatymus spręsti paprasčiausias darbines problemas ir susitarti gražiai su savo darbuotoja, departamentas ne tik padarė šiai moralinę žalą, bet ir materialinę žalą – įstaigai (valstybės biudžetui).

Trumpai priminsime MD specialistės istoriją. Trumpoje moters karjeroje netrūko jos vadovų veiksmų, kurie specialistei priminė darbuotojo nevertinimą, negerbimą, net mobingą. Specialistė MD įsidarbino 2023 metų sausį. Jos teigimu, niekas neskubėjo mokyti, kaip dirbti (darbas vyko nuotoliu), prisijungimus prie sistemų ji teigė gavusi tik kovą. Tą patį mėnesį sulaukė pirmo tiesioginės vadovės įspėjimo, kad vyks neeilinis tarnybinės veiklos patikrinimas, kurio rezultatas būsiąs – neigiamas įvertinimas. MD specialistė kreipėsi į departamento profesinę sąjungą, tvirtina pagalbos nesulaukusi. Pažadas dėl neigiamo tarnybinės veiklos vertinimo išsipildė, ji buvo atleista iš darbo. Iš pradžių kreipėsi į Regionų administracinį teismą, šis jos skundo netenkino. Moters darbdaviai teisme tvirtino, kad ji dirbo blogai.

Tolimesni MD veiksmai šokiravo net visko mačiusius LPPS atstovus. LPPS moterį priėmė į savo narių gretas ir nepatingėjo įsigilinti į problemą, paruošti dokumentus teismui, kurį galiausiai laimėjo. Bet į pareigas neskundžiamu teismo sprendimu grąžinta moteris beveik iš karto buvo vėl iš jų atleista.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė MD specialistei palankų sprendimą. Šios narės interesams teisme atstovavęs LPPS teisininkas Karolis Likas tvirtino, kad su moterimi pasielgta ir neteisingai, ir neteisėtai, ji iš darbo atleista pažeidžiant įstatymą. Į darbą priimta 2023 metų sausį, specialistė iš jo buvo atleista tų pačių metų rugsėjį. Spręsti, kad naujai priimtas žmogus yra netinkamas pareigoms, nors po priėmimo į jas praėjo mėnesiai, pasak LPPS teisininko, skubota.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė tuo metu teigė, kad tokie atvejai atskleidžia Vidaus reikalų sistemos požiūrį į žmogų. Atleisti iškart po vertinimo, užuot pasiūlius papildomus mokymus, konsultacijas ir pagalbą, jei naujas darbuotojas padarė klaidų dėl jam naujos srities nežinojimo, pasak LPPS pirmininkės, nėra teisinga ir racionalu, nes sistemoje ir taip trūksta specialistų, pareigūnų, didelė kadrų kaita; dažni jaunų specialistų nusiskundimai, kad senbuviai nenori paaiškinti, kaip dirbti, trūksta mentorių.

LPPS teisininko K. Liko teigimu, specialistė atleista neteisėtai, nes įsakymą dėl jos atleidimo iš pareigų pasirašė MD direktoriaus pavaduotoja, nors pagal teisinį reguliavimą tą turi padaryti įstaigos vadovas arba kitas asmuo, laikinai einantis jo pareigas. Specialistė taip pat siekė prisiteisti iš buvusių darbdavių vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas 2024 m pavasarį pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino MD direktoriaus pavaduotojos Lucijos Voišnis 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą dėl atleidimo iš pareigų. 2024 m. balandžio 30 d. teismo sprendimu į darbą grąžinta specialistė gegužės 2 dieną vėl atleista iš pareigų – direktorės įsakymu.

LPPS sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui. Šis teismas 2025 m. gegužės 19 dieną, dalyvaujant LPPS teisininkui K. Likui, priėmė buvusiai MD darbuotojai palankų sprendimą – pareiškėjos skundą patenkino. Teismas nusprendė panaikinti MD direktorės 2024 m. gegužės 2  d. įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų; grąžinti pareiškėją į MD Kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės pareigas. Taip pat teismas nusprendė priteisti pareiškėjai iš MD  vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. spalio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Regionų administracinio teismo teisėja Deimantė Andrulytė, išnagrinėjusi administracinę bylą, konstatavo: 

• Pareiškėjos tiesioginė vadovė dėl to, kad būtų atliktas neeilinis pareiškėjos vertinimas, kreipėsi ne į MD direktorę, o į direktorės pavaduotoją. Tokie svarbūs pavedimai kaip darbuotojų priėmimas į darbą, atleidimas turi būti įforminti direktoriaus įsakymu.

• MD direktorės pavaduotoja inicijavo pareiškėjos neeilinį vertinimą, direktorės įsakymu buvo paskirta komisijos pirmininke, kas akivaizdžiai kelia abejonių dėl jos šališkumo. Atliekant tokias procedūras kaip neeilinis darbuotojo vertinimas, kuris gali lemti, kaip ir buvo šiuo atveju, valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad nekiltų galimos abejonės dėl komisijos pirmininko ir narių šališkumo.

• Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nesudaryta galimybė pareiškėjai išklausyti, ką apie jos veiklą pasisakė tiesioginė vadovė, nesudaryta galimybė jai užduoti klausimus. Siekiant objektyvaus, išsamaus ir nešališko aplinkybių įvertinimo, pareiškėjai turėjo būti sudaryta galimybė būti informuotai apie komisijos pokalbį su pareiškėjos tiesiogine vadove.

• Teismui kilo abejonės, ar tinkamai atlikta neeilinio vertinimo procedūra. Kokie motyvai nulėmė būtent tokį komisijos narių sprendimą, duomenų byloje nėra.

• Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo atsakyti į klausimą, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas vertinti pareiškėjo veiklą „nepatenkinamai“.

• Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kaip ir kokiais argumentais buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos vertinimo „nepatenkinamai“.  

• Byloje atsakovui nepateikus protokolo, garso įrašo, nėra įrodymų, kad Komisijoje įvyko vertinimo aptarimas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad negali pateikti nei garso įrašo, nei protokolo.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos neeilinio vertinimo metu padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie sudaro prielaidas abejoti neeilinio vertinimo objektyvumu.  

LPPS pirmininkė Roma Katinienė, atsižvelgdama į šios neeilinės, tačiau puikiai iliustruojančios sistemos bėdas istorijos faktus, rengia kreipimąsi į LR vidaus reikalų ministrą.  

„Kreipsimės į ministrą, kad būtų galima įvertinti Migracijos departamento atsakingų asmenų veiksmus. Buvo galima rasti racionalius sprendimus, susitarti, išspręsti situaciją taikiai, tačiau žmogui, kuriam teko tiek laiko bylinėtis, padaryta moralinė žala, įstaigai – materialinė, – tvirtino R. Katinienė. – Kitas pagrįstą susirūpinimą keliantis dalykas yra faktas, jog pirmiausia Migracijos departamento darbuotoja, būdama visiškai teisi, ką jau įrodė teismai, kreipėsi pagalbos į vietinę profesinę sąjungą, bet nebuvo jos ginama. Ši istorija aiškiai rodo, kad įstaigose egzistuoja butaforinių profesinių sąjungų, pataikaujančių darbdaviams, ir tokios profesinės sąjungos kenkia profsąjunginio judėjimo įvaizdžiui, mažina pasitikėjimą profsąjungomis. Ir Migracijos departamento pareigūnai turėtų įvertinti, ar tokia profsąjunga gali atstovauti ir apginti jų interesus. Man sunku spręsti, kodėl moters negynė Migracijos departamente veikianti profesinė sąjunga, ir nenorėčiau tikėti (bet ir kas gali paneigti?), jog tai nutiko dėl susitarimo su žmogaus darbdaviais.“