Ar reikia keisti pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką?

Iš Vidaus reikalų ministerijos pasigirdus svarstymų dėl galimų pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo tvarkos pakeitimų, Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) prie bendro stalo subūrė Mykolo Romerio universiteto (MRU) akademinės bendruomenės atstovus ir dirbančius policijos pareigūnus. 2026 m. rugsėjo 9 d. LPPS biure Kaune vykusio susitikimo metu diskutuota, kaip šiandien veikia galiojanti tvarka, su kokiomis situacijomis realiame darbe susiduria pareigūnai ir, svarbiausia, – ar iš tiesų egzistuoja poreikis keisti patį reglamentavimą.

Susitikime dalyvavo LPPS pirmininkė Roma Katinienė, MRU Viešojo saugumo akademijos prof. dr. Snieguolė Matulienė, LPPS Tarybos narė Agnė Greblikaitė, LPPS teisininkas Karolis Likas, LPPS Kauno skyriaus narys Andrius Užmedzkis, turintis praktinės tarnybos patirties.

Diskusijos metu daug dėmesio skirta ne tik teisiniam reglamentavimui, bet ir tam, kaip pareigūnas yra rengiamas realioms situacijoms, kuriose sprendimą dėl šaunamojo ginklo panaudojimo neretai tenka priimti per kelias sekundes. Aptarti pareigūnų mokymai, praktinių įgūdžių formavimas, gebėjimas greitai įvertinti grėsmę, psichologinis pasirengimas bei pasitikėjimas savo veiksmais kritinėse situacijose.

Bendra pozicija – pirmiausia stiprinti pareigūno pasirengimą

Diskusijos metu LPPS ir MRU akademinės bendruomenės pozicijos sutapo – šiuo metu nėra būtinybės iš esmės keisti galiojančią šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką. Kur kas svarbiau, kad pareigūnai būtų tinkamai parengti ja naudotis praktikoje.

LPPS nuomone, daugiau dėmesio ir investicijų turėtų būti skiriama nuolatiniam pareigūnų rengimui, praktiniams mokymams ir realių tarnybinių situacijų modeliavimui bei pratyboms. Pareigūnas turi ne tik žinoti, kada teisės aktai leidžia panaudoti šaunamąjį ginklą, bet ir būti pasirengęs tokį sprendimą priimti.

Esant teisėtam ir objektyviam tarnybiniam būtinumui, pareigūnas turi gebėti ir nebijoti tinkamai panaudoti šaunamojo ginklo, kad apsaugotų save, kolegas ar kitus žmones. Todėl, LPPS vertinimu, pagrindinis dėmesys turėtų būti nukreiptas ne į papildomą esamos tvarkos griežtinimą ar keitimą, o į tai, kad pareigūnas būtų profesionaliai, praktiškai ir psichologiškai pasirengęs veikti ekstremalioje situacijoje.

„Pareigūnas tokiose situacijose neturi laiko ilgoms svarstymo procedūroms – sprendimą kartais reikia priimti per kelias sekundes. Todėl svarbiausia, kad jis būtų tinkamai parengtas, pasitikėtų savo žiniomis ir įgūdžiais bei, esant būtinybei, nebijotų veikti taip, kaip reikalauja situacija ir įstatymai“, – pabrėžia LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

Susitikimo dalyviai taip pat akcentavo, kad vertinant pavienius rezonansinius įvykius svarbu vengti skubotų išvadų apie visą galiojančią sistemą. Kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečias aplinkybes, pareigūno pasirengimą, mokymų kokybę ir tai, ar jam buvo sudarytos pakankamos sąlygos įgyti praktinių įgūdžių.

LPPS ir toliau sieks, kad diskusijose dėl šaunamojo ginklo panaudojimo būtų girdimas pačių pareigūnų bei akademinės bendruomenės balsas ir papildomai planuoja kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją. Profesinės sąjungos įsitikinimu, pagrindinis tikslas turi išlikti aiškus – profesionaliai parengtas pareigūnas, gebantis kritinėje situacijoje priimti teisėtą, savalaikį ir tinkamą sprendimą, užtikrinant tiek visuomenės, tiek savo ir kolegų saugumą.