top of page

Angela Otean: „Moldovos policininkai menkai apmokami, bet kupini patriotizmo“

Lietuvoje viešėjo Moldovos ir Ukrainos policijos profesinių sąjungų delegacijos. Pateikiame interviu su Angela Otean, Moldovos profesinės sąjungos DEMNITATE, vienijančios policijos pareigūnus ir laisvai samdomus darbuotojus, pirmininke.



Išsireikalavo teisę dirbti policininkėmis

„Mūsų profesinė sąjunga jauna, įkurta 2009 metų pabaigoje, o užregistruota 2010 metais. Ankstesniais laikais, kai aš dar buvau tarnyboje, atrodė nepasiekiamas dalykas, kad atestuoti bendradarbiai turėtų profesinę sąjungą. Tačiau, bėgant laikui, Vakarai mums įrodė, kad tik turėdami profesinę sąjungą, teisėsaugininkai gali efektyviai ginti savo darbuotojų  teises.

Dabar mūsų profesinė sąjunga turi pakankamai daug narių, kad galėtų užsiimti įstatymų projektų lobizmu bet kokiame lygyje. Tik iš pradžių su mūsų socialiniais partneriais, darbdaviais, buvo labai sunku bendrauti. Paskui radome sąlyčio taškų ir sėkmingai dirbame. Darbdaviai suprato, kad mes ne priešai, o pagalba savo socialiniams partneriams, nes interesai sutampa, kai kalbama apie įstatymus dėl geresnio finansavimo, geresnio socialinio statuso, geresnių taisyklių policininkams“, –  pasakojo Angela Otean.

Beje, A.Otean vadovauja ne tik šiai organizacijai. Moldovos Nacionalinėje profsąjungų konfederacijoje, kuri jungia  24 federacijas, mūsų pašnekovė yra moterų komisijos, veikiančios nacionaliniu lygiu, pirmininko pavaduotoja. Ji taip pat yra federacijos SINDLEX, jungiančios policijos, pasienio, penitencinės sistemos darbuotojus, ugniagesius gelbėtojus, Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos tarnybos bei vienos iš švietimiečių profsąjungos darbuotojus, generalinė sekretorė. Todėl padėtis įvairiose profesinėse sąjungose, o taip pat ir lyčių lygybės klausimai jai žinomi puikiai.

Moldovos policijoje yra 9 700 darbuotojų  pareigybių, o dirba 8 900 pareigūnų.

Paklausta, ar policijoje moterys susiduria su kokiomis nors būtent joms būdingomis problemomis, ponia Angela neslėpė: „Žinoma, susiduria. Juk policininko profesija yra ne eilinė – čia dirbti sunku. Todėl abiems lytims šio darbo imtis derėtų iš pašaukimo. Moterų padėties nelengvino faktas, kad kolektyvai vyriški, kildavo įvairių kitų  klausimų. Bet mūsų moterys... Jeigu 2000-ųjų pradžioje teisėsaugos organuose moterų buvo labai mažai ir jos net reikalavo, remdamosi lyčių lygybės įstatymais, kad joms leistų ateiti dirbti į policiją, tai dabar 30 proc. darbuotojų čia sudaro moterys“.


Moldovos policininkai menkai apmokami

Lietuvos pareigūnai neretai susidurdavo su situacija, kai nenorima atsiskaityti už dirbtus viršvalandžius. Todėl domėjomės, kokia padėtis Moldovoje. Mūsų pašnekovė paaiškino, jog už papildomą darbą tinkamai atlyginama tik tuo atveju, jei darbuotojas buvo iškviestas  padirbėti raštišku vadovybės įsakymu. Tada jis turi teisę pasiimti laisvą apmokamą dieną. Tačiau kadaise DEMNITATE tekdavo dažnai kelti šį klausimą. Šiuo metu problemos beveik neliko.

 Pasak Angelos Otean, opiausia Moldovos policininkų  problema yra maži atlyginimai. Jie nemotyvuoja rinktis šią profesiją. Vidutinis Moldovos policijos darbuotojo atlyginimas  yra mažesnis už šalies vidutinį atlyginimą.

„Tokių dalykų nebuvo niekad. Policininkai uždirbdavo daugiau nei vidutiniškai šalyje. Dabar žemiausių pareigybių policijos darbuotojai vidutiniškai per mėnesį į rankas gauna apie 350 eurų, o turintys aukštesnį laipsnį vidutiniškai gauna apie 425 eurus. Tai yra mažai, nes mūsų šalyje vidutinis atlyginimas siekia 600 eurų, – pagrindinį skaudulį įvardino profesinės sąjungos DEMNITATE pirmininkė. – Jei tą klausimą pavyktų išspręsti, išnyktų labai daug rimtų problemų, į policiją dirbti ateitų daugiau žmonių“.

Minimalus atlygis Moldovoje šiuo metu sudaro 200 eurų, tiek mokama nekvalifikuotai darbo jėgai (kovojama, kad minimalus atlyginimas šalyje pasiektų 300 eurų). Tačiau policijos pareigūnai, pasak pašnekovės, baigę mokslus ir nusipelnė tinkamo įvertinimo.

„Minėjote, jog niekada nebuvo, kad policininkas negautų šalies atlyginimo vidurkio. Nuo kokios datos skaičiuojate terminą „niekada“? – klausėme pašnekovės.

A.Otean nuomone, po Moldovos nepriklausomybės paskelbimo policininkų atlyginimai buvę geri. „Paskui ši profesija tarsi pastumta į šalį, laikoma, kad labiau augti turi kitos profesijos. Valstybė leido susidaryti situacijai, kad privataus sektoriaus jauniems specialistams mokama alga būtų labiau motyvuojanti. Todėl labai daug jaunų po akademijos į sistemą ateinančių policijos pareigūnų, gavę 2-3 atlyginimus, nusprendžia palikti darbą ir išeiti į privatų sektorių. Jie net nebijo, kad bus priversti sugrąžinti valstybei lėšas, kurias pastaroji išleido  jų mokymui aukštojoje mokykloje. Jie palieka profesiją, – apgailestavo ponia Angela. – Dažnas iš jų  išvažiuoja ir iš šalies. Labai daug mūsų jaunosios darbo jėgos išvyksta į užsienį;  Moldova viena iš „gasterbaiterių“ (dažnai nelegalios, sąlyginai prastai apmokamos darbo jėgos – redakcijos pastaba) tiekėjų Europai. Kartais tie, kurie galėtų būti mūsų policijos jaunoji pamaina, dirba užsienio juodojoje darbo rinkoje“.


Motyvuoja ankstyva pensija

„Jei policijos pareigūnų atlyginimas nesiekia šalies vidurkio, gal jiems atlyginama kitaip? Tarkime, įvairiomis lengvatomis?“ – klausėme.

Angela Otean: „Vienintelis dalykas, motyvuojantis likti tarnyboje, yra galimybė išeiti į pensiją po 25 metų, tai yra, nesulaukus pensinio amžiaus. Jei į policiją žmogus ateina 20-25 metų, jis gali 45- 50 metų tapti pensininku. Tada galima dirbti toliau, gaunant ir atlyginimą, ir pensiją. Man buvo 42-eji, kai pradėjau gauti pensiją, nes tuomet reikėjo dar mažiau, tik 20 metų stažo. Bet, kaip profsąjungos lyderė, manau – žmogus turi dirbti ne dėl pensijos. Jis turi būti patenkintas tuo, ką dirba, kiek uždirba“.  Pašnekovė pasidžiaugė, kad vis rečiau, ginant darbuotojų interesus, tenka kreiptis į teismą. Jei profesinei sąjungai nepavyksta susitarti su ginamo pareigūno darbdaviu, yra mediatorių komisija, kuri stengiasi išspręsti problemą taikiai. Ir tik nepavykus, kreipiamasi į teismą.

„Sąžiningai pasakysiu: mūsų organizacijos įkūrimo pradžioje buvo labai daug kreipimųsi į teismą. Vėliau darbdavys suprato, kad bylinėtis su mumis jam neapsimoka, nes tai brangiai  kainuos. Teismai dėl, tarkime, nepagrįstai atleisto darbuotojo gali tęstis ir dvejus metus, o mums laimėjus, darbdaviui gali tekti sumokėti pareigūnui atlyginimą už tokią ilgą priverstinę pravaikštą. Abiems pusėms geriau susitarti mediacijos būdu. Aš iki veiklos profsąjungose buvau penitencinės sistemos Generalinės kadrų valdybos viršininkė. Todėl labai gerai žinau, kaip susitarti su darbdaviu, žinau, kur jie teisūs, o kur ne. Esu baigusi mediatorių mokymus, tad esu atestuota mediatorė“.

Norėtų vokiško atlyginimo

A.Otean pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Lietuvos policijos profesine sąjunga (LPPS) ir jos pirmininke Roma Katiniene naudingas abiems pusėms. Moldovos DEMNITATE ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga prieš kelerius metus pasirašė bendradarbiavimo sutartį; abi šios organizacijos priklauso Europos policijos sąjungai.

„Lietuvos policijos profesinė sąjunga, vadovaujama Romos Katinienės, veikia pagal skandinavišką modelį, o štai mes apmokyti pagal sovietinį, tai yra, veiklos patirtį perėmėme iš ten, iš tų laikų, – pastebėjo pašnekovė. – Labai įdomu su ponia Roma kalbėtis apie lobistinę veiklą policijos darbuotojų labui; aptarti kitas aktualias temas, sakė ji.

Angelos Otean  nuomone, Europos šalių policijos profesinės sąjungos ir jų susivienijimai yra organizacijos, turinčios apginti tuos, kurie saugo ir gina paprastus žmones. Pareigūnų darbas svarbus ypač dabar, neramioje Europoje. „Jei imi kažką iš tos kategorijos žmonių, turi jiems ir duoti piniginiu ekvivalentu tiek, kad žmonės būtų socialiai apginti, saugūs. Juk gali nutikti, kad staiga policininką pašauks saugoti, ginti valstybę, užtikrinti visuomenės saugumą... Turėtų būti taip, kad policininko  šeima neskurstų, o turėtų garantijas: ir juridines, ir socialines, – pašnekovės žodžiai skambėjo ryžtingai. –  Gala, jog europietizacija kartais atima kai kurias socialines garantijas. Bet mes turime stengtis, kad mūsų ir jūsų šalies policininkas uždirbtų tiek, kiek uždirba jo kolega  Vokietijoje, nes Europos saugumas susideda iš tokių kaip mūsų šalių saugumo“.


Tėvynėje liktų iki galo

Ar Moldova jaučia karo grėsmę? 

„Karas Ukrainoje ir mūsų šalies žmonėms sukėlė nerimo. Moldovoje gyvena labai daug rusų, turime karinį konfliktą su Padniestre, kurioje dislokuota 14-ta Rusijos armija, ir kurioje dauguma piliečių yra Rusijos federacijos piliečiai, nepavaldūs Moldovai. Kai Ukrainoje prasidėjo karas, Rusija padarė viską, kad Padniestrės žmones sukeltų, ir kad jie eitų prieš Moldovos Respublikos vyriausybę, nes ši yra proeuropietiška... Paskui užplūdo pabėgėlių iš Ukrainos banga, Moldova neturtinga šalis - viena skurdžiausių šalių Europoje. Pabėgėlių srautą reikėjo kažkaip organizuoti, nukreipti, padėti, pasirūpinti. Matėme tokių baisių scenų, kai žmonės bėgo vienmarškiniai, mama su vaikais, su šunimi ir mažyčiu daiktų ryšulėliu... Reikėjo padėti. Žinoma, Europa labai padėjo mums, kad galėtume padėti jiems. Tai labai sunku, bet mes sugebėjome. Kaimynystėje vykstantis karas yra pavojus ir mums. Jei pirmomis dienomis būtų įsakę Padniestrei užpulti Ukrainą iš tos pusės, jie tai būtų padarę. Tik dabar, kai Padniestrės gyventojai  pamatė subombarduotus Ukrainos miestus, sugriautus rusiškus miestus, tokius kaip Charkovas, kur dauguma rusų... Tarkime, kai pamatė, kad jie irgi gali tapti patrankų mėsa, apsigalvojo. Žinome, kad apsigalvojo. Nes buvo rusų valdžios emisarai po pusmečio, po metų atėję į Padniestrę, kad uždegtų neapykantą, ir jiems nepavyko. Žmonės pamatė, kad tik bus įtraukti į karą, Ukrainiečiai puls iš vienos pusės, Moldova iš kitos, ir jie sustojo... Tuo tarpu mūsų profsąjunga turi Darbo institutą su viešbučiu, jį atidavėme policijos šeimoms iš Odesos srities prisiglausti; daug mūsų narių priėmė ukrainiečius į savo namus, kartu su jais gyveno“, - pasakojo viešnia.

Ar pareigūnai nesitraukė sunkiausiu metu?

Ypatingosios padėties metu įstatymas neleidžia išeiti iš tarnybos, Moldovos pareigūnai  išlaikė išbandymą. O atšaukus Ypatingąją padėtį, kas norėjo išeiti išėjo, bet tokių, pasak Angelos, buvo labai mažai. Žmonės priprato ir dirbo toliau.

A.Otean: „Iš asmeninės patirties. Mano dukra baigusi policijos akademiją Bukarešte, Rumunijoje, ji turi majoro laipsnį, žentas - IT specialistas. Mes su vyru abu buvę karininkai. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, mačiau žento akyse nerimą. Supratau, kad jis nori palikti Moldovą. Tačiau mūsų dukra  pasakė: „Aš niekur neisiu, jei kas, liksiu čia iki galo“. Mūsų šalyje taika, todėl jaunų vaikinų išvykimas nėra draudžiamas ar ribojamas. Policininkai yra ta grupė žmonių, kurie myli savo šalį, jie kupini patriotizmo. Mano nuomone, visų šalių policininkai yra patys sąmoningiausi, labiausiai atsakomybę dėl tėvynės ir jos žmonių jaučiantys asmenys.  Nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje jie gyvena, tai – žmonės, kurie gina ir šalį, ir jos piliečius“.

Коментари


Kitos naujienos

bottom of page