Rinkimų įkarštyje veikiausiai matėte nemažai visuomenėje ar atskiruose jos sluoksniuose žinomų žmonių, influencerių, buvusių iškilių politikų atvirai reiškiančių palaikymą vienam ar kitam kandidatui, partijai ar judėjimui.
Lietuvoje karštas politinis ruduo, kur net Covid-19 grėsmė, bent jau pirmame rinkimų į Seimą ture, trumpam pasitraukė į antrą planą.
Šioje politinių simpatijų ir antipatijų sumaištyje, ne kartą šmėžavo ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Valdimiro Banelio bei jam priklausančios Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjungos pirmininko Sauliaus Džiauto palaikymas vienam iš kandidatų į Seimą, buvusiam aukščiau minėto susivienijimo lyderiui. Įdomiausia tai, jog ditirambus ir liaupses valstiečių lyderiui S.Skverneliui, su kuriuo į Seimą kartu žengė ir V.Bakas, skelbęs S.Džiautas, išsiskyrus V.Bako ir valstiečių keliams, staiga Ministro Pirmininko atžvilgiu „meilę“ prarado.
Neseniai „Tėvynės labui“ šūkiu, su kuriuo Ministras Pirmininkas kovojo Prezidento rinkimų kampanijoje savo asmeninius profilius socialinėje medijoje puošę profesinių sąjungų lyderiai dabar jau, rinkimų į Seimą kampanijos metu, atvirai palaikė vieną iš kandidatų. Ir tai stebint kyla klausimų ne tik apie santykį su politiku, etiką, profsąjungų misiją, bet ir galimai paslėptus asmeninius interesus ir galbūt net, kaip manome, politines pačių profsąjungų lyderių ambicijas.
Ar dera flirtuoti profsąjungų lyderiams su politikais rinkimų kovoje, pasiteiravome Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos.
„Visą laiką maniau, manau ir manysiu, kad profsąjungų lyderiams atvirai remti, propaguoti, bet kokios partijos atstovus ir bet kokią partiją yra labai bloga praktika. Pirmininkai, kurie atstovauja statutinius pareigūnus, mano nuomone, turėtų išlikti neutralūs politiniu atžvilgiu. Profesinės sąjungos lyderis, net kažkur dalyvaudamas kaip fizinis asmuo, viešindamas savo asmeninę nuomonę, vienaip ar kitaip įtakoja narius ir kitus pareigūnus, nes jis tapatinamas su organizacija. Sutikite, sunku atskirti kada lyderis kalba kaip profsąjungos vadovas, o kada kaip fizinis asmuo“, - sakė R.Liepa.
Pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko nuomone, reikėtų susilaikyti nuo bet kokio propagavimo kokių nors partijų ar būsimų Seimo narių.
„Profsąjungos ir politikai turi bendrauti neperžengdami tam tikros ribos, kuri yra būtina. Taip, jie gali ir turi spręsti klausimus, siekti, kad aktualios problemos būtų išgirstos, profesinės sąjungos gali atstovauti, derėtis, bet tai negali įpareigoti jų ateityje remti kažkokią politinę jėgą ar politiką. Tokie aš tau – tu man santykiai tarp profsąjungų ir politikų žalingi. Žmogus, kuris proteguoja partiją arba politiką, vienaip ar kitaip bus priklausomas nuo to politiko sprendimų ir bus visada siejamas su tų sprendimų priėmimu“, - sakė R.Liepa.
Tai, pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pakerta profsąjungų laisvę ir nepriklausomumą, pamatines vertybes.
„Profsąjungų lyderiai turėtų nusibrėžti ribą, kurios peržengti nevalia. Mes galime pasimojuoti, šypsotis, net pyktis iki tam tikros ribos, bet protegavimas ir reklama, mano asmenine nuomone, yra nepriimtinas, netgi žalingas profesinėms sąjungoms“, - teigė R.Liepa.
R.Liepai pritaria ir Žygimantas Kalpokas, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.
„Sutinku, kad lobizmas , bendravimas su politikais turi būti. Profsąjunga turi bendrauti vardan narių su visomis politinėmis jėgomis, joms nesimpatizuodama ir neišreikšdama jokio rėmimo. Bet tai kaip savo palankumą politikui rodo tiek V.Banelis, tiek S.Džiautas, mano nuomone, atrodo kaip bandymas daryti įtaką bei kaip bandymas manipuliuoti žmonėmis“, - sakė Ž.Kalpokas.
Pasak Ž.Kalpoko, neturėtų būti „prisirišta“ prie politikų, politinių jėgų, o turėtų būti vertinamos idėjos, kurias bando įgyvendinti profsąjunga, nesvarbu su kokiom politinėm jėgom.
Kaip teigė Ž.Kalpokas, profsąjungų misija - ne flirtavimas su politikais rinkimų kampanijos metu, todėl didelė tikimybė, jog tuo metu, kai profsąjungos lyderis susitelkia į politikų ar politinių partijų rėmimą ir protegavimą rinkimų metu, galimai nukenčia nariai, kurių interesai, jo nuomone, nustumiami į antrąjį planą.
Ž.Kalpokas priminė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnį, kuriame išdėstyti pagrindiniai vidaus tarnybos principai, kurių vienas – politinio neutralumo principas. „Pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje“.
„Mano manymu, minėti profsąjungų pirmininkai sąmoningai ar nesąmoningai įtraukia pareigūnus į politinę veiklą. Todėl kyla klausimas ar nepažeidžiamas pats statutas?“, - svarstė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, minėti profsąjungų veikėjai ne pirmą kartą lipa ant to paties grėblio, tai teikdami materialinę paramą, per jų sukurtas VšĮ, tai dalyvaudami rinkimų kampanijoje.
„Laikausi pozicijos, kad ypač statutinius pareigūnus atstovaujančių profesinių sąjungų lyderiai, prasidėjus rinkimams, turėtų vertinti rinkimuose dalyvaujančių partijų politines programas ir tik šiame kontekste išsakyti poziciją. Pareigūnų bendruomenė nėra kvaila ir kai kurių veikėjų aktyvus reklamavimas ir jų pačių susidomėjimas pareigūnų problemomis prieš pat rinkimus, gali turėti atvirkštinį variantą", - sakė Roma Katinienė.
Politologas, socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis, teigia, jog privačioje socialinės medijos paskyroje žmogus gali skelbti viską, kas nedraudžiama įstatymo.
„Jei jis tą daro profesinių sąjungų vardu, tada iškreipia profsąjungų funkcijas ir savotiškai klastoja jų pozicijas. Profsąjungos galėtų reikšti savo palaikymą politikams, jei tai būtų viešai išdiskutuota ir nuspręsta profsąjungos daugumos balsais“, - sakė L.Bielinis.
#
