Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos viršininkas, prieš tai daug metų dirbęs Kauno rajono policijos komisariato viršininku, yra ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) Kauno skyriaus pirmininkas. Šiame interviu aptarėme ne tik sistemos bėdas, bet ir požiūrį į pareigūną; „išgavome“ asmeninį sveikatingumo receptą, pasvarstėme, ar tikrai jaunimas nenori aukotis idėjai.
Daiva Sakalė: Pakalbėkime apie situaciją vidaus reikalų sistemoje. Kokia ji Jūsų, ilgus metus vadovaujamas pareigas užimančio pareigūno bei profesinės sąjungos atstovo, akimis?
Aleksejus Chraminas: Požiūris priklauso nuo to, kokiu kampu mes šią sistemą ketiname aptarti. Pastebiu daug pozityvių dalykų. O kalbant apie gebėjimą pritraukti naujų pareigūnų ar išlaikyti esamus, pirmiausia norisi aptarti, kokių mes šiandien turime įrankių ir galimybių, kad įgyvendintume šiuos tikslus.
Kad ir kaip nenorėtume sutikti su šia mintimi, bet didžioji dalis ilgiau dirbančių pareigūnų tai daro labiau iš idėjos, o jaunimas į darbą žiūri kaip į priemonę užsidirbti pinigų. Apie jaunimą kalbant bendrąja prasme, toks dalykas kaip idėja nėra stimulas pasirinkti vieną ar kitą profesiją. Pagrindinis tikslas yra turėti stabilų, gerą pajamų šaltinį.
Ar gali būti darbas policijoje patrauklus, jei pareigūno darbo užmokestis šiandien apytikriai siekia nuo 900 iki šiek tiek virš tūkstančio eurų. Priklausomai nuo stažo ir užimamų pareigų, galima uždirbti ir 1500 eurų, bet startas prasideda apytikriai nuo 900 eurų. Ar tai yra šiandien patrauklu? Tai viena. O antra, jei pradedame save lyginti su kitomis teisėsaugos institucijomis, tai vėl turime jaustis autsaideriais. Lyginant, tarkime, su darbu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, pasienyje, kitur...
Daiva Sakalė: Oponentai gali sakyti, kad kitose tarnybose darbas sudėtingesnis ar atsakingesnis. Kaip manote Jūs?
Aleksejus Chraminas: Žvelgčiau ne tik per darbo užmokesčio prizmę, bet ir lyginčiau atliekamų veiksmų pobūdį bei apimtį. Kiek, pavyzdžiui, turi žinoti, išmanyti policijos pareigūnas? Kokios jo kompetencijos, kad galėtų priimti jo pareigoms privalomus sprendimus, atlikti veiksmus?
Pavyzdžiui, reaguojantys į įvykius pareigūnai turi išmanyti civilinę teisę, baudžiamąją teisę, suprantama, puikiai žinoti Kelių eismo taisykles ir daugelį kitų dalykų, tad jų žinios turi būti labai universalios, jie privalo turėti daugelį kompetencijų. Policijos pareigūnų atsakomybės lygis pakankamai aukštas, tuo pat metu policijos pareigūnai yra tarp mažiausiai uždirbančių. Todėl darbas policijos įstaigose vienas iš mažiausiai patrauklių.
Daiva Sakalė: Gali atsitikti taip, kad policija taps savotiška puikiai parengtų, patyrusių kadrų donore minėtoms tarnyboms ir ne tik joms.
Aleksejus Chraminas: Toks procesas jau vyksta. Patyrę pareigūnai neretai pereina į minėtas tarnybas ir dėl didesnio atlyginimo, ir dėl mažesnių veiklos apimčių. Žinau nemažai tokių atvejų. Kai trūksta pareigūnų, didėja darbo krūvis ir blogėja darbo sąlygos. Kaip ir kaip gaila, pastebiu, kaip policijos patrauklumas mažėja ir mažėja.
Daiva Sakalė: Kaunas, kuriame dirbate, išskirtinis didmiestis, nes pareigūnų trūkumas jaučiamas mažiausiai. Kaip tai pavyko?
Aleksejus Chraminas: Kauno unikali padėtis: Lietuvos centras, didmiestis, o darbo krūviai čia žymiai mažesni už krūvius Vilniuje. Kaune yra policijos mokykla, o ir Mykolo Romerio universiteto studentai, kurie renkasi policininko profesiją, studijuoja Kaune. Tad mes turime daugiau galimybių pritraukti pareigūnus, negu jų turi kitos apskritys.
Daiva Sakalė: Pasikuklinote: žinome ir apie Jūsų nemenką indėlį į tai, kad darbas Kaune pareigūnams būtų kuo patrauklesnis.
Aleksejus Chraminas: Visi policijos padaliniai Kaune bandome kartu ieškoti sprendimų, kaip padėti pareigūnams, kaip jiems sudaryti sąlygas oriai atlikti savo pareigas. Nėra konkurencijos tarp padalinių: tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyba, tiek Operatyvaus valdymo padalinys, tiek policijos komisariatai, tiek specializuoti padaliniai nesame konkurentai, o esame bendradarbiai. Visi bandome rasti galimybių sumažinti pareigūnų krūvius. Pavyzdžiui, Reagavimo valdyba imamės priemonių maksimaliai sumažinti veiklos pareigūnams galinčias tekti reagavimo į pranešimus apimtis, kad jie galėtų daugiau laiko skirti savo darbui, savo tiesioginėms funkcijoms. Puikiai žinau policijos komisariatų virtuvę.
Daiva Sakalė: Policijoje užimate vadovaujamas pareigas ir priklausote profesinei sąjungai, kurioje taip pat nesate eilinis narys. Kodėl įstojote į profesinę sąjungą ir kaip pavyksta abi šias veiklas derinti?
Aleksejus Chraminas: Labai džiaugiuosi, kad esu Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys. Kai prieš porą metų gavau pasiūlymą įstoti į profesinę sąjungą ir aktyviai prisidėti prie jos veiklos, buvau pamalonintas dėl tokio įvertinimo. Tiesa, iš pradžių buvo abejonių dėl galimų vidinių konfliktų. Nes daug metų buvau vadovas, o reikia pereiti į kitą barikados pusę, kaip man tada atrodė. Kilo daug klausimų: nebus konfliktų, kančių? Ir, kad ir kaip man buvo keista, jų beveik nebuvo. Paskui labai greit supratau paprastą dalyką: kaip vadovas, aš visą laiką išsikeldavau tokius tikslus, kokius sau kelia ir profesinė sąjunga. O kokie tie vadovų tikslai? Tai – sudaryti darbuotojui sąlygas tinkamai atlikti savo darbą. Argi jie skiriasi nuo profesinės sąjungos tikslų? Gal tik turime skirtingas priemones, įrankius, bet tikslai juk tie patys: padėti, apsaugoti, skatinti, šviesti.
Daiva Sakalė: Jūs jau dvejus metus esate ir profesinės sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, kaip tokį savo vadovo antrą vaidmenį priima pavaldiniai?
Aleksejus Chraminas: Diskutuojame apie tai su darbuotojais, džiaugiasi, kad jų vadovas yra profsąjungos lyderis. Girdėjau kalbant, kad jaučiasi gana saugiai, nes, jei reikės juos ginti, vadovas puikiai apsaugos.
Daiva Sakalė: Kolektyvuose, kurių vadovo tokios vidinės nuostatos ir vertybės, mobingo tikrai išvengiama.
Aleksejus Chraminas: Kai esi ir tiesioginis vadovas, ir profsąjungos vienas iš vadovų, ir profsąjungos atstovas, tai pareiga darbuotojams dviguba, o atsakomybė – tik didesnė. Man tai patinka. Amžius ir patirtis, manau, man leidžia būti tokiu vadovu. Šiandien mano darbas policijoje – tai atiduoti save, ugdyti jaunimą, ruošti pamainą, apsaugoti darbuotojus, sudaryti sąlygas saugiai dirbti, saugiai jaustis. Ir savo kolegoms sakau: mes esame vadovai žaibolaidžiai, mes turime sulaikyti tą išorinį negatyvą, kuo mažiau darbuotojui jį perduoti , o sudaryti sąlygas, kad pareigūnas nepatirtų įvairių kliūčių. Negalėčiau suabsoliutinti, kad visas jaunimas yra toks, kuriam rūpi tik pinigai, bet jaunimas dabar kitoks. Jis nėra ne idėjinis, bet, mano subjektyvia nuomone, jaunimas nesutinka aukotis dėl tos idėjos, kaip kad įpratę mes. Prisimenu, kai dirbdavome naktimis, negalvodami apie finansinį atlygį. Jaunimas galbūt teisingai reikalauja: jei vadovybė iš manęs reikalauja papildomų sąnaudų nei numatyta, tai kodėl aš turiu tai daryti nemokamai? Teisingas darbas – teisingas atlygis. O kokį šiandien, kai tokie atlyginimai, galime duoti teisingą atlygį? Tad ne jaunimas blogas, jis reikalauja tos teisybės, teisingumo, ko ne visuomet galime suteikti. Kai sakome, kad idėjinio jaunimo mažai, aš galvoju, kad mes, vyresnio amžiaus darbuotojai, save net apgaudinėjame kai kada. Kartais su savimi kovoju, nes manyje, būna, vyksta tokia vidinė diskusija.
Daiva Sakalė: Teisinga būtų pakelti policijos pareigūnų atlyginimus, ir nebereiktų svarstyti, ar jaunimas per daug nori, ar vyresnieji per mažai prašo ir už dyka aukojasi. Darbas, kaip nuo pat pradžių minėjote, ir atsakingas, ir pavojingas, ir reikalaujantis kompetencijų. O kol kas vyresnieji pareigūnai taip pat turi dėl ko pakovoti: ilginamas pensinis amžius, vyksta reformos, ir ne visi šioje sunkioje tarnyboje sveiki pensijos sulaukia. Jūsų puiki fizinė forma, pasidalinkite receptu.
Aleksejus Chraminas: Mano patarimas labai paprastas: neapsileisti, turėti tikslą, pavyzdžiui, kiekvienais metais įkopti į kalną. Nors dabar kalbu su humoru, tačiau aš iš tiesų kasmet įlipu į kokį kalną, pavyzdžiui Alpėse ar kitur. Kai išsikeliu tikslą, iki jo siekimo dienos stengiuosi palaikyti fizinę formą, būklę, kokia ji yra. Sportuoju ne dėl rezultato, o kad būčiau aktyvus. Dviračiu į darbą važinėju, ypač vasarą. Lankau sporto klubą. Vaikystėje buvau plaukikas, tad aktyvus gyvenimo būdas man patiko visą gyvenimą. Salėje derinu kardiotreniruotes ir darbą su svoriais. Man labai patinka profesoriaus Alberto Skurvydo straipsniai, stebiu, skaitau juos visus. Būtent jo patarimais, kas tinka mano amžiui, remdamasis derinu svarmenis su treniruotėmis širdžiai.
Iš dosjė: Aleksejaus Chramino veiklos stažas netrukus sudarys 30 metų. Pareigūnui 51-eri. Turi du vaikus, abu studentai. Žmona dirba prokurore. A.Chraminas įgijo du aukštuosius išsilavinimus: Kauno technologijos universitete baigė vadybą, vėliau Vilniaus universitete – teisę. Mėgsta keliauti į kalnus, žvejoti. Žvejyba ir pabuvimas vienatvėje gamtoje – vienas iš atsipalaidavimo būdų.
Daiva Sakalė
Comments