top of page

Teismas pareigūną grąžino į darbą ir priteisė jam 12 tūkst. eurų kompensaciją

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija rugsėjo 6 dieną priėmė neskundžiamą nutartį. Ja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas R.A. grąžintas į darbą, nustačius, jog šių metų vasarį jis buvo atleistas iš pareigų pritaikius neadekvačiai didelę nuobaudą. O už priverstinę pravaikštą, užsitęsusią nuo 2023 m. vasario 14 dienos iki 2023 m. rugsėjo 6 dienos, darbdavys turės išmokėti daugiau nei 12 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją ir po 85,84 euro už kiekvieną darbo dieną iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.


Asociatyvi nuotrauka


Visą šį laiką pareigūną teisinėmis priemonėmis gynusi ir nepalūžti padėjusi Lietuvos policijos profesinė sąjunga įsitikinusi: nuobaudos šiam ir daugeliui kitų pareigūnų dažnai būna neadekvačiai žiaurios; tūkstančiai eurų išieškomi iš niekuo dėtų mokesčių mokėtojų, tai yra, biudžeto, o ne iš kaltų asmenų kišenės.

Prieš išdėstydami bylos esmę, pateiksime aplinkos, kurioje privalo veikti šalies pareigūnai, kontekstą. Su Lietuvos policijos profesine sąjunga (toliau – LPPS) bendradarbiaujanti, sociologo išsilavinimą turinti specialistė ištyrė pastarojo meto viešąją erdvę, įvairiose medijose (ir socialiniuose tinkluose) prieinamus šaltinius. Pareigūnų bejėgiškumas prieš nusikaltėlius, nuolaidžiavimas įstatymų pažeidėjams ir viešosios tvarkos drumstėjams straipsniuose, internautų pasisakymuose per pastaruosius metus akcentuotas dešimtis kartų; itin dažnai minėtas tikras ar tariamas pareigūnų „neveikimas“. Rugpjūčio mėnesį socialiniame tinkle plačiai pasklido vaizdo įrašas, kaip patrulis su porininke mergina gana ilgai nesėkmingai bando sulaikyti viešoje vietoje siautėjantį ir kovinius veiksmus demonstruojantį pažeidėją. Vyravusi vaizdo įrašą komentavusių asmenų nuomonė buvo tokia: „Policija nebeturi rimtų pajėgumų?“ „Kodėl prieš nusikaltėlius siunčiamos merginos?“ „Jei tokie mus saugo, negalime jaustis saugūs mes, visuomenė“.

Didžiulė atsakomybė gula ant pareigūnų. Būtina neperžengti būtinos savigynai, įtariamojo ar pažeidėjo sulaikymui, atvesdinimui priemonių ir jėgos panaudojimo ribos; reikia apsaugoti porininką ar kitą kolegą; privaloma nesumenkinti pažeidėjo ar įtariamojo orumo. Ir visa tai atlikti per maksimaliai trumpą laiką, dažnai – stebint, filmuojant ir nepagarbiai komentuojant žmonėms iš šalies.

Todėl LPPS griežtai pasisako prieš pareigūnų persekiojimą ir beatodairišką baudimą pačiomis griežčiausiomis priemonėmis. Neadekvačiai didelės nuobaudos nemotyvuoja jaunų žmonių rinktis šią profesiją, jauni žmonės taip pat viešojoje erdvėje stebi patyčias iš neva nesusitvarkančių su pažeidėjais pareigūnų, o tada darosi išvadas apie profesijos (ne)patrauklumą.

Šių metų sausio 1 dieną, vykdydamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio funkcijas, R.A. kartu su to paties komisariato vyriausiąja patrule G.B., reagavo į gautą pranešimą ir apie 14.52 val. nuskubėjo į įvykį Kauno gatvės name. Toliau įvykio versijos skiriasi. R.A. apkaltinusiai jo vadovybei atrodė, kad šis tyčia, be teisėto pagrindo ir būtinumo prieš ant laiptų sėdėjusį asmenį panaudojo fizinį smurtą: vieną kartą ranka trenkė į veidą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą ir pasipiktinimą, bei pažemino jo orumą. Tuo tarpu R.A. neneigia fakto, jog sudavė smūgį asmeniui, bet jis nesutinka su Policijos departamento Imuniteto valdybos (toliau – ir Imuniteto valdyba) 2023 m. vasario 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotu faktu, jog smūgis visiškai nesipriešinančiam asmeniui buvo suduotas tyčia. Pareigūnas tvirtino, kad smūgį sudavė pastebėjęs, jog asmuo dešinės rankos plaštaką suspaudė į kumštį, naudojo necenzūrinę leksiką ir teigė, kad su pareigūnu susidoros – jį sužalos. Todėl policijos pareigūnui susidarė įspūdis, kad asmuo sujudėjo link jo, ir smūgis buvo atliktas instinktyviai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija savo priimtoje nutartyje akcentavo, jog R.A. charakterizuojamas teigiamai, ir „tai turėjo būti įvertinta, kad jam nebūtų paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos“. „Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta pati griežčiausia Vidaus tarnybos statute įtvirtinta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, jis buvo skatintas 6 kartus, tarnauja policijoje nuo 2015 metų, teigiamai charakterizuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinė nuobauda, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju, nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris jau turi įgijęs tam tikrą išsilavinimą ir patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartas vienkartinis pareiškėjo elgesys yra netoleruotinas ir nesuderinamas su policijos pareigūno užimamu statusu, tačiau įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, be kita ko pareiškėjo neteisėtų veiksmų trukmę ir pobūdį, kaltės laipsnį, jo teigiamą charakteristiką, Nukentėjusiojo agresyvų elgesį ir grasinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus pareiškėjui ir švelnesnę tarnybinę nuobaudą“, – teigiama neskundžiamoje minėto teismo nutartyje. Teismo nuomone, tikslas būtų pasiektas ir pakeičiant pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

Visos šios konkrečiam pareigūnui ir policijos bendruomenei aktualios bei skaudžios istorijos metu daug pastangų įdėjo LPPS komanda, kad R.A. būtų apgintas bei grąžintas į darbą. Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovai ne vieną kartą dėl šio atvejo ir bausmės neadekvatumo nusižengimui kalbėjosi su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos Departamento vadovais. Dėsninga tapo, kad šioje istorijoje ir vėl jaučiama Policijos departamento Imuniteto valdybos griežčiausiai baudžianti ranka, o ne siekis šviesti, padėti, tobulinti policijos pareigūnų įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų: situacijas spręsti efektyviai, greitai, nedelsiant, tačiau – neperžengiant siauros ribos, skiriančios perteklinę prievartą nuo tinkamo veikimo.

„Kodėl dabar tie 12 tūkstančių eurų už priverstinę pareigūno pravaikštą turi būti padengti mokesčių mokėtojų, kitaip tariant, policijos darbo organizavimui skirtomis lėšomis, o ne išieškoti iš tiesioginių šios istorijos kaltininkų kišenių?“ – padėtį griežtai įvertino LPPS pirmininkė Roma Katinienė.



Comments


Kitos naujienos

bottom of page