Roma Katinienė: „Planuojami pokyčiai policijoje - buvusios vadovybės klaidų taisymas“

Vakar Policijos departamentas profesinių sąjungų atstovams pristatė kaip keisis policija laikotarpyje nuo šių iki 2022 metų, planuojamas reorganizacijas, specializuotų įstaigų sujungimą bei įstaigų jungimą į apygardas. Susitikime dalyvavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė ir LPPS Tarybos narė Agnė Greblikaitė.



Pasak LPPS pirmininkės, pokyčių pristatyme akcentuota, jog siekiama, kad 2022 metais Lietuvos policija veiktų kaip vienas juridinis asmuo, todėl prie Policijos departamento ketinama prijungti penkiolika savarankiškų policijos įstaigų; policijos veiklą teritorijose organizuoti 5 apygardų principu; centralizuoti specializuotas policijos įstaigų funkcijas Policijos departamento Viešosios policijos ir Kriminalinės policijos biuruose; centralizuoti administravimo (bendrųjų) funkcijų (personalo, buhalterinės apskaitos, turto valdymo, aptarnavimo, viešųjų pirkimų, planavimo, tarptautinio bendradarbiavimo) vykdymą.



Organizuojant veiklą apygardų principu, vietoj 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų numatomi penki centrai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausieji policijos komisariatai (toliau VPK).

Kauno apygardos VPK apims Kauno, Marijampolės, Alytaus apskričių VPK; Klaipėdos apygardos VPK – Klaipėdos ir Tauragės apsk. VPK; Šiaulių apygardos VPK – Šiaulių ir Telšių apsk. VPK; Panevėžio apygardos VPK – Panevėžio ir Utenos apsk. VPK.

Administravimo padalinių pertvarka numatoma jau visai netrukus – ateinančių metų kovą, 2021 m. rugsėjį ketinama pertvarkyti specializuotus padalinius, o 2022 įvykdyti ir apygardų pertvarką.



Pasak pokyčių iniciatorių, siekiant dar geresnio reagavimo į įvykius, ketinama optimizuoti pajėgų valdymo centrus. Vietoje 10 teritorinių pajėgų valdymo padalinių, ši veikla bus vykdoma iš 3 centrų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Jau visai netrukus, nuo 2020 m. lapkričio 11 d., Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyboje steigiamas 3 skyrius, kuris apdoros įvykius nuotoliniu būdu.

Optimizacija numatoma ir kriminalistinių tyrimų padaliniuose. Vietoje 11 šiuo metu veikiančių laboratorijų iki 2022 m. veiklą ketinama sukoncentruoti 3 aukštos kokybės ir techninio aprūpinimo laboratorijose. Tai leistų sutrumpinti kriminalistinių tyrimų atlikimo terminus bei išlyginti kriminalistinių tyrimų darbuotojų krūvius šalies mastu.

Jau nuo š. m. spalio 1 d. Lietuvos kelių policijos tarnyba perimtų greičio matavimo prietaisais užfiksuotų teisės pažeidimų tyrimą. Į naujai įsteigtas pareigybes priimtiems pareigūnams bus sudarytos sąlygos dirbti nuotolinėse darbo vietose pagal gyvenamąją vietą.



Siekiant stiprinti eismo saugumą ir pažeidimų kontrolę keliuose bus plečiamas nekontaktinių kontrolės metodų taikymas, specializuoti kelių policijos padaliniai bus orientuojami į pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimą, taikant neviešo patruliavimo metodus. Tuo tarpu pagrindinė viešo patruliavimo ir eismo saugumo užtikrinimo funkciją ketinama koncentruoti teritoriją prižiūrinčiuose padaliniuose.

Reformos sumanytojai teigia, jog keisis ir areštinių tinklas, o vietoj 10 šiuo metu veikiančių, jų liks tik 5 (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Užtikrinti konvojavimą, visose teritorinėse policijos įstaigose bus steigiami konvojavimo padaliniai.

Pasak reformos autorių, didelės apimties pokyčiai bus naudingi ir visuomenei, ir darbuotojams, ir organizacijai. Visuomenei policijos paslaugos bus greičiau pasiekiamos, o nusikaltimų tyrimas ir prevencija efektyvesni.

Beje, pokyčiuose numatyta policijos komisariatuose stiprinti kriminalinės policijos darbą, sudaryti sąlygas žmonėms kreiptis dėl policijos licencijuojamų paslaugų bet kuriame policijos komisariate.

Darbuotojams dėl numatomų pokyčių gerės aprūpinimas darbo priemonėmis, didės atlygis už darbą, bus išlyginti tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų darbo krūviai ir kt.

Anot departamento vadovybės, pokyčiai padės sumažinti administravimo sąnaudas, didins veiklos efektyvumą ir kt.

Po pristatymo LPPS pirmininkė R.Katinienė sakė, jog organizacijos noras būti moderniai, veikti veiksmingai ir efektyviai suprantamas, o pokyčiai yra būtini.

„Man nerimą kelia ne pats pokytis, bet kaip jis įgyvendinamas ir valdomas. Šiuo metu turiu daugiau klausimų nei atsakymų - abejonių kelia ar centralizuojant administravimo funkcijas, padaliniai sugebės greitai, kokybiškai ir efektyviai aptarnauti įstaigas, ar tapus vienu juridiniu asmeniu, nenukentės, kai kuriose įstaigose sukurtos ir efektyviai veikiančios motyvacinės sistemos ir t.t. Tikiuosi, jog šių pokyčių metu darbuotojai bus geriau girdimi, įsiklausoma ir reaguojama į konstruktyvius pasiūlymus. Po šios dienos pristatymo ir tai ką pastaruoju metu girdžiu vidaus reikalų ministerijoje, Vyriausybėje, didžiąją dalį planuojamų pokyčių, kaip subtiliai, korektiškai jas vadina dabartiniai Policijos vadovai „pozicijų pastiprinimu“, aš įvardinčiau kaip buvusios vadovybės klaidų taisymą. Čia labai taikliai nuskambėtų I.K.Adizes teiginys. Jog „pokytis gali būti jūsų draugas arba priešas“. Policijos bendruomenė pavargusi nuo metai iš metų besitęsiančių reformų, kad pokyčiai taptų bendruomenės draugu, jais turi tikėti ne tik vadovai, bet ir eiliniai pareigūnai“, - sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Kitos naujienos