top of page

Profesinė sąjunga laimėjo teismą, ar sulauks tiesių atsakymų?

Lietuvos policijos profesinė sąjunga laimėjo byloje prieš Policijos departamentą.

Š.m. lapkričio 19 d. Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi administracinę bylą priėmė palankų sprendimą Lietuvos policijos profesinei sąjungai, tenkindama jos skundą. Taigi Policijos departamentas, kurį ir apskundė Profesinė sąjunga privalės iš naujo nagrinėti profesinės sąjungos jiems atsiųstą raštą „Dėl budėjimo namuose“ bei atsakyti į jame užduotus klausimus dėl aukštų policijos vadovų budėjimų namuose, nebesidangstydama už BDAR nuostatų.  Teismo sprendimas dar gali būti apskųstas. 



Trumpai apie tai, kodėl Profesinei sąjungai teko kreiptis į teismą.

Profesinė sąjunga kilus įtarimų, jog Policijos departamente biudžeto asignavimai skirti darbo užmokesčiui yra naudojami neskaidriai, o policijos vadovybė nurodo, kad trūksta lėšų kelti užmokestį žemiausios grandies pareigūnams, skirti priedus už padidintą darbo krūvį ar papildomų užduočių atlikimą, paprašė Policijos departamento pateikti informaciją dėl generalinio komisaro pavaduotojų, Policijos departamento valdybų viršininkų, jų pavaduotojų, teritorinių įstaigų viršininkų bei jų pavaduotojų budėjimo namuose per paskutiniuosius 3 metus. Rašte buvo klausiama:1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021-01-01; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021-01-01; 6) Kokiu tikslu yra organizuojamas įstaigos vadovo, pavaduotojo, teritorinio komisariato viršininko budėjimas namuose; 7) Kas priima sprendimą dėl įstaigos vadovo budėjimo namuose (tvirtina budėjimo grafiką); 8) Ar centrinėje įstaigoje buvo priimtas sprendimas dėl tokio budėjimo organizavimo; 9) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021-01-01.

Policijos departamentas, atsakydamas į Profesinės sąjungos raštą, nurodė , jog siekiant tinkamai užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, policijos pajėgų valdymą, neatidėliotiną reagavimą į įvykius, esant padidėjusios rizikos situacijoms, kitoms minėtoms aplinkybėms, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-06-02 įsakymu Nr. 5-V(S)-16 (RN) „Dėl Statutinių valstybės tarnautojų papildomo pasitelkimo, reagavimo į teroro aktus ar kitas grėsmes aprašo patvirtinimo“ buvo nustatyta budėjimo namuose organizavimo ir pareigūnų iškvietimo atlikti neatidėliotinų veiksmų tvarka. Pagal budėjimo namuose grafiką, kurį tvirtina policijos generalinis komisaras, budėjimas namuose ar buvimas iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ne darbo metu gali būti skiriamas Policijos departamento, teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų pareigūnams. Minėtiems pareigūnams (jų yra apie 40, vidutinės išlaidos jų budėjimui namuose ar buvimui iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ne darbo metu kasmet sudarė kiek daugiau nei po 100 tūkst. Eur) per trejus metus, nuo 2021-01-01 iki 2023-12-31, už budėjimą namuose išmokėta iš viso 339 923 Eur. Rašte nurodė, kad budėjimo namuose tikslas – ne atlikti tam tikrus veiksmus įprastiniu poilsio metu, o būti pasiruošus čia ir dabar, prireikus reaguoti ir atlikti neatidėliotinus veiksmus, todėl informacija apie tai, kiek ir kas budėjimo metu atliko neatidėliotinų veiksmų, nėra kaupiama.

Tačiau toks atsakymas pasirodė neišsamus, todėl Profesinė sąjunga dar kartą kreipėsi į Policijos departamentą, ir dar kartą paprašė pateikti informaciją. Tačiau Policijos departamentas atsakė, kad visa turima informacija, tiek, kiek jos teikimo neriboja asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, jau buvo pateikta.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga manydama, kad Policijos departamentas nepagrįstai nepateikė visos prašomos detalizuotos informacijos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas, nusprendė kreiptis į teismą.

Pasak Romos Katinienės, gauti informaciją apie budėjimus namuose buvo labai svarbu siekiant išsiaiškinti, ar policijos įstaigose nėra piktnaudžiaujama budėjimo namuose skiriamu taip nepagrįstai keliant darbo užmokestį vadovaujantiems pareigūnams. Tačiau, anot LPPS pirmininkės, Policijos departamentas vietoj aiškių atsakymų pasirinko dangstymąsi BDAR reglamentu ir atsimušinėjimu, jog Profesinė sąjunga neva prašo nepagrįstai viešinti asmenų duomenis.

Teismas sutiko su profesinės sąjungos teiginiais jog nebuvo pateikta visa Profesinės sąjungos prašoma informacija, ir konstatavo, kad Profesinės sąjungos teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme.

Teismas nusprendė, kad ginčijamame rašte nepateikti jokie argumentai, kodėl prašomos informacijos Policijos departamentas negali pateikti, nėra nurodoma jokių argumentų, faktinių duomenų, kodėl negali būti pateikta prašoma informacija. Šia prasme skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų ir išsamumo bei objektyvumo principų bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų duomenų teikimo principų.

Į Policijos departamento argumentus, kad šis negalėjo pateikti Profesinės sąjungos prašomos informacijos, siedamas tai su asmens duomenų teisine apsauga, teismas pažymėjo, kad informacijos, susijusios su tarnybinių funkcijų vykdymu neteikimas negali būti pateisinamas asmens duomenų teisine apsauga, tuo labiau, kad atitinkama informacija gali būti pateikta ją nuasmeninus.

VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą raštą, todėl teismas priėmė sprendimą raštą panaikinti, įpareigojant Policijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą dėl informacijos suteikimo.


Nuotrauka iš pexels.com .

 

Comentarios


Kitos naujienos

bottom of page