LPPS gina pareigūnę nuo nepagrįsto regreso reikalavimo: kolektyvinės atsakomybės policijoje būti negali

Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) gina savo narę – policijos pareigūnę, iš kurios Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno apskr. VPK) pareikalavo savanoriškai atlyginti 100 Eur „žalą“, kurią valstybė sumokėjo trečiajam asmeniui pagal teismo sprendimą.

LPPS vertinimu, ši situacija kelia rimtų klausimų dėl Kauno apskr. VPK vadovybės požiūrio į darbuotojų ir pareigūnų atsakomybę. Vietoj aiškaus individualios kaltės nustatymo pasirinktas paprasčiausias kelias – formaliai perkelti finansinę atsakomybę pareigūnei vien todėl, kad ji tam tikru laikotarpiu dalyvavo administracinių nusižengimų bylų tyrime.

LPPS pabrėžia: materialinė atsakomybė negali būti taikoma „iš akies“ ar pagal principą „kažkas turi sumokėti“. Kiekvienu atveju privalo būti nustatytos visos būtinos atsakomybės sąlygos – konkreti žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp konkretaus asmens veiksmų ir atsiradusios žalos.

Šiuo atveju, LPPS vertinimu, to nepadaryta. Kauno apskr. VPK sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko pati pareigūnė, kokia jos kaltė ir kaip būtent jos veiksmai lėmė valstybės patirtas išlaidas. Dar daugiau – galutinius sprendimus dėl bylų nutraukimo priėmė jau kita pareigūnė, vėliau perėmusi šias bylas. Nepaisant to, finansinė atsakomybė bandoma perkelti LPPS narei.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė pabrėžia, kad tokia praktika yra pavojinga visai pareigūnų bendruomenei. „Negali būti taip, kad institucija, pralaimėjusi bylą ar patyrusi išlaidų, tiesiog ieško, kam jas perkelti. Pareigūno atsakomybė turi būti įrodoma konkrečiai ir individualiai, o ne pritempiama pagal tai, kad žmogus kažkuriuo metu dalyvavo procese. Kolektyvinės atsakomybės policijoje būti negali“, – teigia LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

LPPS atkreipia dėmesį ir į procedūrinį chaosą. Ginčas kilo pareigūnei jau dirbant pagal darbo sutartį, po atleidimo iš statutinės tarnybos. Nepaisant to, Kauno apskr. VPK vadovybė siūlo sprendimą skųsti administraciniam teismui, nors pati Kauno apskr. VPK tarnybinių ginčų komisija anksčiau nurodė, kad tai yra darbo ginčas, spręstinas Darbo ginčų komisijoje prie Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Darbo ginčų komisija).

Tokie prieštaringi institucijos veiksmai, LPPS vertinimu, rodo ne tik teisinį nenuoseklumą, bet ir nepagarbų požiūrį į žmogų, kuris paliekamas klaidžioti tarp skirtingų procedūrų, nors pati institucija privalo aiškiai ir teisėtai pagrįsti savo reikalavimus.

Kadangi Kauno apskr. VPK vadovybė nesutiko savo sprendimo persvarstyti geranoriškai, LPPS, gindama narės interesus, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir pareigūnei atstovauti pasitelkė teisininką. LPPS laikosi aiškios pozicijos: pareigūnai ir darbuotojai negali tapti institucinių klaidų finansiniais įkaitais. Jeigu siekiama taikyti materialinę atsakomybę, turi būti įrodyta konkretaus žmogaus kaltė, konkretūs neteisėti veiksmai ir tiesioginis ryšys su žala.