Makedonijos policijos sąjungos (MPS) prezidentas Zoran Kuzmanovski rekomenduoja Lietuvos policijos profesinę sąjungą (LPPS) priimti į Europos policijos sąjungų tarybos (CESP) nares. CESP nesirenka narių ir nesiūlo prisijungti – nauji nariai priimami tik rekomendavus organizacijos senbuviams. Iš valstybės tik viena policijos profesinė sąjunga gali tapti CESP nare. Kaip teigė CESP prezidentas Ricardo Valadas, Romos Katinienės vadovaujamai LPPS neturi būti jokių kliūčių, nors įstojimui turės pritarti visos CESP narės. Pateikiame interviu su CESP narės Makedonijos policijos sąjungos prezidentu Zoran Kuzmanovski.
Daiva Sakalė: Mūsų šalies pareigūnus nudžiugins žinia, kad ginti pareigūnų teises profesinei sąjungai taps lengviau, kai ji prisijungs prie prestižinio Europos policijos sąjungų „klubo“. Ši LPPS kelionė į tarptautinį jos veiklos pripažinimą prasidėjo ne vakar, ne užvakar, ir iš paties CESP vadovo girdėjome, kad tiek jis, tiek Makedonijos kolegos labai teigiamai vertina LPPS veiklą.
Zoran Kuzmanovski: Mūsų profesinė sąjunga puikiai bendradarbiaujame su Lietuvos policijos profesine sąjunga, todėl ir pasiūlėme CESP vadovybei priimti Lietuvos policijos profesinę sąjungą į organizaciją. Iš šios narystės LPPS turėtų didžiulę naudą, pavyzdžiui, gautų teisinę pagalbą ir paramą, galėtų spręsti opiausias Lietuvos policijos pareigūnų problemas, apie kurias kalbėta Lietuvos Respublikos Seime spalio 1 dieną surengtoje konferencijoje (po pareigūnų eitynių Gedimino prospektu – D.S.).
Daiva Sakalė: Kaip konkrečiai CESP gali padėti spręsti pareigūnų bėdas ir kodėl jie Lietuvos policijos profesine sąjunga susidomėjo?
Zoran Kuzmanovski: Bendradarbiaudami su LPPS, mes pasiūlėme CESP vadovybei, kad būtų gerai, jog Lietuvos policijos profesinė sąjunga, mūsų siūlymu, įsilietų į CESP šeimą. Nes kai kurios Lietuvos policijos pareigūnų problemos gali būti išspręstos, spaudžiant CESP ar (ir) Europos Tarybai, nes, pavyzdžiui, mūsų šalyje tai davė teigiamų rezultatų. Kadangi, kaip girdėjome minėtoje konferencijoje Seime, Lietuvos policijos profesinė sąjunga susiduria su tam tikromis problemomis, kai reikia vystyti socialinį dialogą; kai reikia į kolektyvines sutartis įtraukti nuostatas, susijusias su atlyginimais ir pensijomis, pasiūlėme CESP vadovybei ir prezidentui Ricardo Valadas jūsų narystę. Lietuvos policijos profesinė sąjunga, sakykime, yra vertybė, kurią galima įtraukti į mūsų šeimą. Kaip žinote, į CESP įstojama tik šios organizacijos narių siūlymu. CESP nesako: „Gerai, dabar pakviesime Lietuvą.“
Turi būti vieno iš narių pasiūlymas įtraukti kai kurias kitas nares. Todėl Makedonijos policijos sąjunga pasiūlė CESP valdybai atvykti į Lietuvą, susitikti su LPPS vadovybe bei aktyvu ir išsiaiškinti galimybę padaryti Jus vienais iš organizacijos narių.
Daiva Sakalė: Giminiškų organizacijų tarptautinis bendradarbiavimas išties gali būti naudingas visoms pusėms. Kokių Jūs matote privalumų šioje draugystėje?
Zoran Kuzmanovski: Su LPPS puikiai bendradarbiaujame ir esame labai geros nuomonės: ši profesinė sąjunga yra gerai organizuota; ji gali sėkmingai kovoti už piliečių, Lietuvos policijos atstovų teises. Todėl mes, Makedonijos policijos sąjunga ir LPPS, planuojame pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą; turime įvairių idėjų, pavyzdžiui, keistis patirtimi, kad pagerintume pareigūnų darbo sąlygas Makedonijoje ir Lietuvoje. Visapusiškai remiame Lietuvos policijos profesinę sąjungą, siekiančią žengti didelį žingsnį (prisijungti prie CESP – D.S.); mums garbė lankytis čia, Lietuvoje, remti savo teisėtų tikslų siekiančius Lietuvos policijos pareigūnus – kalbu mūsų narių vardu. Keičiamės patirtimi, nuomonėmis ir žiniomis.
Daiva Sakalė: Mūsų policijos rūpesčius išgirdote ir bendraudami su LPPS aktyvu, ir LPPS bei jos pirmininkės Romos Katinienės organizuoto renginio Seime metu. Kokios pagrindinės policijos problemos Makedonijoje.
Zoran Kuzmanovski: Didžiausios Makedonijos policijos problemos yra maži pareigūnų atlyginimai ir laiku neatnaujinta įranga, kuri būtina kokybiškam pareigų atlikimui. Policijos pareigūnai gauna atlyginimą, artimą minimaliam. Šiuo metu minimalus atlyginimas šalyje yra apie 350 eurų per mėnesį, o žemiausios grandies policijos pareigūnai gauna apie 400 eurų. Turiu omenyje bazinį atlyginimą. Papildomai užsidirbti galima už naktines pamainas, už darbą pamainomis – priskaičiuojami priedai. Aukštesnio rango policijos pareigūnų atlyginimas didesnis, gal 1100 -1200 eurų. Be to, daugelį metų nebuvo investuojama į įrangą, ir manau, kad tai yra viena iš pagrindinių problemų, kurią turime ištaisyti.
Daiva Sakalė: Lietuvos policijos pareigūnų atlyginimai kiek didesni, tačiau, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje, jie maži. Gal Jūsų šalies pareigūnai taip pat turi rūpesčių dėl mažinamų pensijų, kaip ir mūsiškiai?
Zoran Kuzmanovski: Yra dalykų, kurie Makedonijoje veikia tikrai gerai – turime labai gerą pensijų sistemą. Apskaičiuojant pareigūnų pensijas, pas mus atsižvelgiama į dešimt geriausių policijos pareigūno darbo metų, vidutinė pensija apskaičiuojama pagal jų vidurkį. Todėl būna net taip, kad dalis mūsų kolegų, kurie dirbo ankstesnėje valstybėje, tai yra buvusioje Jugoslavijoje, gauna didesnę pensiją už atlyginimą, gautą prieš išeinant į pensiją.
Daiva Sakalė: Kartais klaidingai manoma, kad iš valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, daug teigiamų pavyzdžių neišgirsi, tačiau laužote stereotipus. O gal Jūsų šalies pareigūnai ir nepersidirba keliais etatais (priešingai nei Lietuvoje); kokia kriminogeninė padėtis ir kiek Makedonijoje dirba pareigūnų? Kiek jų priklauso Jūsų vadovaujamai organizacijai?
Zoran Kuzmanovski: Be abejo, turime problemų su nusikaltėliais, tačiau jos nėra tokio lygio kaip, pavyzdžiui, buvusioje Jugoslavijoje ar bet kurioje kitoje Europos valstybėje. Palyginus su Balkanų šalimis, nusikalstamumo lygis mūsų šalyje nėra toks didelis, jau nekalbant apie Europos šalis. Makedonija yra saugi šalis, nusikalstamumo lygis labai žemas, o policijos pareigūnų kovai su nusikalstama veikla ir jos užkardymui pakanka.
Šios profesinės sąjungos vadovas esu tik du mėnesius, ir šis interviu yra pirmasis mano, kaip prezidento, interviu. (Zoran Kuzmanovski iki tol buvo viceprezidentas –D.S). Mūsų profsąjungai priklauso apie 9 000 narių. Į ją susibūrė keturių skirtingų teisėsaugos ir policijos institucijų atstovai: Šiaurės Makedonijos vidaus reikalų ministerijos (tai ministerija, atsakinga už policiją), Nacionalinio saugumo agentūros, Finansinių reikalų agentūros ir Žvalgybos tarnybos agentūros. Taigi ministerijos darbuotojai taip pat yra profesinės sąjungos nariai. Makedonijos policijos profesinei sąjungai priklauso trys ketvirtadaliai visų profsąjungų narių. Iš 12 000 darbuotojų jų yra 10 000 arba apie 9 000.
Makedonijoje yra penkios policijos profesinės sąjungos, mūsų – didžiausia. Ir tik mūsų profesinė sąjunga atstovauja ir ministerijos darbuotojams. Taip pat mūsų organizacija yra vienintelė profesinė sąjunga, kuri gali tiesiogiai derėtis su darbdaviu, tai yra su Vidaus reikalų ministerija ir keturiomis skirtingomis policijos įstaigomis. Makedonijos policijos profesinė sąjunga yra vienintelė profesinė sąjunga, kuri gali palaikyti socialinį dialogą ir aptarti visus su policija susijusius klausimus, kitus santykius ir kitus su policijos pareigūnais susijusius klausimus.
Makedonijos policijos profesinė sąjunga pasirašė keturias kolektyvines sutartis – su ministerija ir su kitomis policijos įstaigomis. Sutartyse policijos pareigūnams numatyta daugiau teisių ir garantijų, susijusių su darbo santykiais.
Daiva Sakalė: Minėjote, kad priklausymas CESP Jums labai padeda bendraujant su darbdaviais ir net darant tam tikrą spaudimą, kai būtina ginti pareigūnų teises. Kaip tai vyksta?
Zoran Kuzmanovski: Pasirašius kolektyvinę sutartį, kyla didelių problemų dėl jos nuostatų įgyvendinimo. Tam mums tenka naudotis ir teisinėmis priemonėmis, ir Europos institucijų pagalba, pavyzdžiui, kreipiantis į Europos policijos sąjungų tarybą (CESP), kad darytume įtaką ir spaudimą ministerijai ir vidaus reikalų ministrui dėl minėtų kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimo. Makedonija yra šalis kandidatė, ji dar nepriklauso Europos Sąjungai, todėl įgyvendinant kolektyvinės sutarties nuostatas, mums iškyla daug klausimų. Ir labai naudinga tai, kad esame CESP nariai. Ir anksčiau yra buvę, kad turėjome tam tikrų problemų, bet, spaudžiant CESP ir šios organizacijos prezidentui Ricardo Valadas bei jo komandai, jiems atvykus aptarti tam tikrų klausimų su mūsų ministerija, viskas ima spręstis. Ministerija labai gerbia Europos institucijas ir jų rekomendacijas, kaip įgyvendinti tam tikras kolektyvinės sutarties nuostatas. Taigi priklausymas Europos policijos profesinių sąjungų šeimai padeda mums gauti kai kurias kolektyvinėje sutartyje numatytas teises, kurių ministerija nesilaiko. Kartu su CESP išsprendėme daugelį klausimų, susijusių su pagalba ir geresnių darbo sąlygų užtikrinimu mūsų policijos pareigūnams.
Daiva Sakalė: Atvykę į Lietuvą su delegacija iš CESP, savo akimis matėte, kaip Gedimino prospektu protestuodami žygiavo šimtai policijos pareigūnų. Taip jie priminė apie savo teisėtus lūkesčius ir neišpildytus pažadus bei bloginamas darbo sąlygas. O Jums savo šalyje pavyktų į gatves išvesti tūkstantį, kitą pareigūnų, jei tektų rengti protestą?
Zoran Kuzmanovski: Mes galime protestuoti, galime streikuoti tik konkrečiomis sąlygomis, kurios įtvirtintos Vidaus reikalų įstatyme. Policijai leidžiama naudotis teise streikuoti, rengti demonstracijas, bet yra apribojimas dėl žmonių, dalyvaujančių toje demonstracijoje, skaičiaus, tai yra, iki 10 proc. dirbančiųjų. Be to, apie bet kokį protestą turime pranešti prieš 7 dienas, ir per tas 7 dienas ministerija gali nustatyti tam tikrus draudimus, tarkime, policijos pareigūnams neišeiti į lauką ir likti savo darbo vietose. Pavyzdžiui, pasinaudodama įstatymo nuostata, kad tik iki 10 proc. žmonių gali būti lauke, gatvėje, o likusieji turi būti savo darbo vietose.
Kitas būdas spręsti problemas yra toks: mūsų profesinė sąjunga yra ne tik CESP narė, bet taip pat yra ir kitos Balkanų sąjungos, kurią sudaro Balkanų šalys, taip pat Rumunija ir Bulgarija, narė. Taigi, kai rengiame kokias nors demonstracijas ir protestus, naudojamės šių organizacijų vadovybės palaikymu, kad paremtume savo protestus.
Daiva Sakalė: Duodamas interviu mūsų interneto leidiniui, CESP prezidentas Ricardo Valadas paminėjo skyrybų dažnumą, depresijas, savižudybes tarp pareigūnų. Tai didelė kaina, kurią jie sumoka už sunkią tarnybą. Ypač sunku psichologiškai, ne tik fiziškai. Makedonijoje padėtis geresnė?
Zoran Kuzmanovski: Tarnyba policijoje yra labai garbinga profesija, ir aš didžiuojuosi, kad esu policininkas. Tačiau, kaip policijos pareigūnai, susiduriame su tam tikrais pavojais ir iššūkiais. Valstybės interesas apsaugoti policijos pareigūną turi būti svarbesnis už asmeninį interesą. Taigi šios profesijos atstovus, susiduriančius su įvairiomis rizikomis ir iššūkiais, pirmiausia turi saugoti valstybė, sudarydama tinkamas darbo sąlygas, užtikrindama tinkamą darbo užmokestį ir kitas išmokas.
Su ministerija ir jai pavaldžiomis įstaigomis puikiai bendradarbiaujame, tačiau teisės, kurių reikalaujame, yra sunkiai pasiekiamos, įgyvendinimas nevyksta sklandžiai. Dalis problemų, su kuriomis susidūrėme pastaraisiais metais, sprendžiamos: renovuojamos patalpos, perkama reikalingų prekių. Tačiau to nepakanka, galima padaryti kur kas daugiau, kad pasiektume europinį lygį. Susiduriame su tam tikrais sunkumais, siekdami, kad ministerija finansiškai prisidėtų prie atlyginimų didinimo, kai kurių patalpų, policijos nuovadų renovacijos ir kt. Mes esame vienu lygiu žemiau, palyginus ir su Lietuvos policija, ir su kitų šalių policija – yra kur tobulėti.
Norėčiau padėkoti Lietuvos policijos profesinei sąjungai už bendradarbiavimą. Esu tikras, kad ateityje ne tik keisimės patirtimi, bet taip pat galėtume organizuoti bendrus mokymus, kurie būtų naudingi tiek LPPS nariams, tiek Makedonijos policijos sąjungos nariams. Manome, kad problemų sprendimo būdai priklauso nuo tarpusavio paramos iš skirtingų šalių. Tai yra vienas iš tarptautinio bendradarbiavimo aspektų.
Daiva Sakalė: Ačiū už pokalbį.
Daiva Sakalė
Comments