Ar visi policijos pareigūnai pasirengę geresnėms darbo sąlygoms?

Lietuvos policijos profesinė sąjunga jau prieš keletą metų kėlė problemą dėl to, kad pareigūnams tekdavo atlyginti žalą, kurią patyrė su tarnybiniu automobiliu patekę ar sukėlę eismo įvykį bei kitų priežasčių.




Lietuvos policijos profesinės sąjungos nuomonė dėl į avarijas patekusių tarnybinių automobilių žalos atlyginimo buvo griežta – policijos automobiliai turi būti apdrausti Kasko draudimu, kuris ir turėtų atlyginti patirtą žalą, o ne policijos pareigūnas. Tarnybinių ginčų komisijose visada buvo siekiama susitarti, kad policijos pareigūnai buvo atleisti visiškai nuo materialinės atsakomybės arba suma sumažinta. Beveik porą metų, profesinėms sąjungoms sutarus su įstaigos vadovybę, buvo priimtas sprendimas, kad nesant darbuotojo tyčios , pareigūnams patekusiems į auto įvykius ar sugadinusiems tarnybinius automobilius, materialinė atsakomybė buvo netaikoma.



Visgi Kauno apskrities VPK , Valdymo komiteto metu, pristačius statistinę ir vaizdo medžiagą apie naudojamus tarnybinius automobilius, mano, kad pareigūnai nuo žalos atlyginimo gali būti atleidžiami tuomet, kai nėra jų kaltės, o tarnybiniu automobiliu rūpinamasi ne mažiau nei asmeniniu.

Kauno apskrities VPK surinkta statistika rodo, kad į eismo įvykius tarnybiniai automobiliai patenka dažniau nei pieš keletą metų. Pavyzdžiui, jei praėjusiais metais į eismo įvykius pateko 48 tarnybiniai automobiliai, per du šių metų ketvirčius avarijose pabuvojo labai panašus skaičius – 45.

Iš 45 eismo įvykių tik 16 įvyko ne dėl pareigūnų kaltės, padaryta žala siekia beveik 40 tūkst. Eur, iš kurių apie 32 tūkst Eur. apmokėta įstaigos lėšomis.

Policijos automobiliai apgadinami ne tik dėl eismo įvykių, bet ir dėl nepriežiūros.

Tarnybinių automobilių nepriežiūra bado akis: laiku nekeičiami tepalai, viršijamas nustatytas kilometražas iki techninės apžiūros, nesilaikoma elementarios švaros ir higienos.

Šias problemas ir ne tik jas atskleidė Kauno apskrities VPK atliktas tyrimas, tai įrodo padarytos nuotraukos, kuriose matyti, netvarka ir šiukšlės automobiliuose.

Anot profesinės sąjungos pirmininkės, negalima teigti, jog visi pareigūnai prastai prižiūri ir rūpinasi tarnybiniu automobiliu, kurį naudoja. Visgi tai, jog stinga atsakomybės naudojant tarnybinį transportą, verčia profesinę sąjungą keisti nuostatą, kurios laikantis beveik visi pareigūnai buvo atleidžiami nuo padarytos turtinės žalos atlyginimo net nesikreipiant į Ginčų komisijas.

Kauno AVPK vadovybei , valdymo komiteto posėdžio metu pristačius situaciją, profesinės sąjungos atstovams teko sutikti su vadovų nuomone, kad nemažai pareigūnų dar yra nepasiruošę geresnėms darbo sąlygoms ir naujiems automobiliams. Įstaigos turtas nesaugojamas ir netausojamas, nesilaikoma tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių, ypač kai kuriuose ne miesto, teritoriniuose policijos komisariatuose, nepakankama kai kurių vadovų kontrolė, todėl sutarta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, kad nesant darbuotojo tyčios ar didelio neatsargumo, už transporto priemonės sugadinimą taikoma iki 2 bazinių dydžių materialinė atsakomybė, taip kaip sutarta Šakos kolektyvinėje sutartyje.

„Profesinė sąjunga ateityje atstovaus savo nariams sprendžiant klausimus dėl turtinės žalos atlyginimo nukreipto į pareigūnus ir atsižvelgiant į automobilių apgadinimo aplinkybes, pasinaudos Šakos kolektyvinės sutarties 29 p. bei žalos atlyginimo klausimą spręs tarnybinių ginčų komisijoje“, - sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Profesinė sąjunga ragina pareigūnus būti atsakingesniais, o jeigu dėl tarnybinio transporto priežiūros kyla problemų, jas išsakyti profesinei sąjungai.

Kitos naujienos