Apskričių policijos vadovai pripažįsta-pareigūnų trūksta

Liepos 29 d., Tauragėje vyko Policijos tarybos posėdis. Posėdyje buvo aptarti I pusmečio rezultatai; pokyčių, susijusių su perėjimu prie vieno juridinio asmens Lietuvos policijos sistemoje, įgyvendinimas; policijos departamento biudžeto panaudojimas š. m. I pusmetyje ir siūlymai dėl policijos veiklos finansavimo II pusmetyje; lėšų, skirtų investicijų projektams, ilgalaikiam turtui ir remontui, panaudojimas 2022 m. I pusmetyje; Kelių policijos padalinių pareigybių pakeitimo Marijampolės, Alytaus, Tauragės aps. Utenos VPK įgyvendinimas.



Be minėtų klausimų buvo aptarta ir Reagavimo padalinių reforma, kai kuriose apskrityse startavusi nuo š.m. gegužės 1 d., o Vilniuje ir Kaune - nuo birželio 1 d.

Policijos tarybos posėdyje dalyvavę įstaigų vadovai skirtingai įvertino jų apskrityse įgyvendintą reagavimo padalinių pokytį, situaciją bei kilusias problemas.

Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate, anot vadovo, yra 40 % nekomplektas. Pasak šios apskrities policijos vadovo, kol kas spėjama reaguoti į įvykius, tačiau ar tai pavyks ateityje abejojama. Problema, kurią pastebėjo Panevėžio apsk.VPK vadovybė, jog patruliai nemoka įforminti ikiteisminių tyrimų.

Kaip sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas, jis nepajuto, kad dėl pertvarkos būtų didelis paliekančių tarnybą pareigūnų skaičius, tačiau pareigūnų trūkumas yra. Dėl šios priežasties nepavyksta sudaryti reikiamo ekipažų skaičiaus, pareigūnams tenka nemaži darbo krūviai, įvykis gena įvykį, tad laiko pro aktyviai veiklai nelieka.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas pasakė, jog nesusidūrė su problemomis, ir teigė, jokių problemų nėra.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apsk. VPK) vadovybė pasidžiaugė, jog reaguoti pavyksta pagal nustatytą skirtą laiką, sudarytos galimybės pareigūnams užsidirbti mokant viršvalandžius, o veiklos padalinio pareigūnai pasitelkiami pagal poreikį, jiems taip pat mokami viršvalandžiai. Tačiau yra ir problemų. Pavyzdžiui, reagavimo padalinyje yra 55 kuruojami pareigūnai, o kuruoti jų nėra kam, nes apskritai trūksta pajėgų, o dar ir įvykiuose vidutiniškai užtrunkama apie 3 val. Kauno policijos vadovas įvardino ir problemą dėl tarnybą paliekančių patrulių. Tačiau kol kas situaciją Kauno apskrities policijoje jis įvardino kaip gerą ir kontroliuojamą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas įvardino, jog Reagavimo valdyboje yra 40 proc. nekomplektas, kelių policijoje - 20 proc. , darbuotojų trūkumas turi įtakos darbo kokybei, kaip pavyzdį paminėjo, jog kyla problemų forminant įskaitinius įvykius.

Vilniaus apskrities policijoje, pasak vadovo, dėl pareigūnų trūkumo, ekipažuose dirba po vieną pareigūną, kuriam talkina policijos rėmėjas, taip pat priimtas sprendimas, leisti pareigūnams iš kitų padalinių dirbti viršvalandžius, taip sudarant galimybę papildomai užsidirbti.

Kaip posėdyje kalbėjo Vilniaus apskrities policijos vadovas, iki metų pabaigos neketinama sudarinėti mišrių ekipažų, nes dirba vos 20 tyrėjų. Jis minėjo, jog į 10 proc. įvykių reaguoja specialios paskirties pareigūnai, o reagavimo padalinio ekipažui per pamainą tenka vykti į apie 8 įvykius. Didžiausia problema, anot Vilniaus apsk. VPK vadovo, dėl reagavimo ir C kategorijos įvykių tyrimo.

Vilniaus apsk. VPK vadovas teigė, kad neramu žinant, jog iki metų pabaigos reagavimo padalinį paliks dar iki 20 pareigūnų.


Kitos naujienos